Kovo 22 d. minima Pasaulinė vandens diena. Šių metų Pasaulinės vandens dienos tema – vanduo ir nuotekos. Vanduo būtinas mūsų sveikatai, švarios upės, ežerai ir pakrančių vandenys svarbūs poilsiui ir verslui. Vanduo yra geriausias pasaulyje tirpiklis. Jis tirpdo, bet pats nepakinta. Ko vanduo neištirpina, jis stumia ar kitaip nešasi su savimi. Toks vanduo apsunksta, tampa nešvarus, dvokia, kyla pavojus plisti ligoms. Tokį nutekamąjį vandenį vadiname nuotekomis. Užterštos nuotekos yra žalingos aplinkai.
Nuotekos gali būti lietaus, pramonės-gamybinės, ūkio-buities. Buitinis nutekamasis vanduo apsivalo lengviau negu pramonės vandenys. Dauguma Lietuvos gyventojų (apie 70 proc.) buitines nuotekas išleidžia į centralizuotas nuotekų surinkimo sistemas Lietuvos miestuose ūkio-buities nuotekos patenka į nuotekų valyklą, kur išvalomos mechaniniu ir biologiniu būdu, tačiau ne visos buitinės nuotekos yra išvalomos.
Plaudami indus ar skalbinius, pasinaudoję tualetu ar vonia, į kanalizaciją nuleidžiame daug užteršto buitinio vandens. Šiandieninėse nuotekose yra daug buityje naudojamos chemijos – įvairių skalbiklių, dezinfekavimo priemonių, baliklių, kuriuose esantys chloro organiniai junginiai yra agresyvūs aplinkai. Patekusios į upes cheminės skalbimo priemonės, kurių nesulaiko valymo įrengimai, prieš užtvankas ir kitas mechanines kliūtis sudaro putų dangą, veikiančią labai panašiai kaip naftos plėvelė. Šiuo metu chemijos pramonė ieško būdų pagaminti lengvai vandenyje irstančias skalbimo priemones.
Mūsų aplinkoje vis didėja antimikrobinių medžiagų likučių, o tai lemia atsparumo antibiotikams vystymąsi, apie kurį dar prieš 70 metų kalbėjo penicilino išradėjas, anglų mikrobiologas Alexanderis Flemingas. Jis teigė, jog netinkamai ir per mažomis dozėmis vartojant antibiotikus bakterijos gali tapti atsparios. Jau šiandien girdime specialistų perspėjimų, kad atsparumas antibiotikams didėja greičiau nei išrandami ar sukuriami nauji antimikrobiniai preparatai. Paviršiniuose vandenyse randama E. coli bakterijų, kurios yra atsparios antibiotikams, o tai apsunkina užsikrėtusių šiomis bakterijomis žmonių gydimą. Taip pat nesustabdomai didėja kitų paplitusių patogenų, tokių kaip salmonelės, enterokokai, auksiniai stafilokokai, atsparumas antibiotikams.
Nepamirškite ir keletos taisyklių, kaip mums, siekiantiems būti sveikais ir ilgaamžiams, tinkamai vartoti vandenį kasdieniame gyvenime. Pravartu laikytis kelių taisyklių:
- Pirmiausia, negalima gerti valgio metu, kadangi vanduo iš organizmo pasišalina per 10 minučių, o su juo pašalinamos ir praskiestos skrandžio sultys, o tai lėtina maisto virškinimą. Nors ir sakoma, kad vanduo, išgertas valgant, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą ir taip gerina virškinimą, tai yra netiesa. Be anksčiau minėto skrandžio sulčių pašalinimo, valgymo metu išgertas vanduo daro blogą įtaką maisto sukramtymui, kadangi vietoje to, kad maistas būtų sukramtytas ir suvilgytas seilėmis, užsigeriantis jį vandeniu žmogus tiesiog išmoksta maistą nuryti suvilgytą ir ne iki galo sukramtytą.
- Geriausia vandenį gerti likus 10 – 15 minučių iki valgio. Suvalgius vaisių, gerti patartina tik praėjus 30 minučių, suvartojus krakmolingo maisto – ne anksčiau kaip po 2 valandų, o baltymų – po 4 valandų.
- Kad žinotume, kokia mūsų individuali vandens paros normos formulė, apskaičiuokite ją:
- Jūsų kūno svoris (kg) dauginamas iš 0,03 (30 ml) = x litrų jūsų dienos teorinė (toks kiekis vandens rekomenduojamas fiziškai mažai aktyviems suaugusiems žmonėms. Sportuojantiems ir vaikams galioja kitos normos)
Jei sergate širdies nepakankamumu, inkstų ar kitomis sunkiomis ligomis – dėl skysčių kiekio būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
- Jūsų kūno svoris (kg) dauginamas iš 0,03 (30 ml) = x litrų jūsų dienos teorinė (toks kiekis vandens rekomenduojamas fiziškai mažai aktyviems suaugusiems žmonėms. Sportuojantiems ir vaikams galioja kitos normos)
Svarbu žinoti, kad troškulys nėra dehidratacijos požymis. Jis atsiranda tik tada, kai trūksta 0.5-1 litro vandens. Jei skysčių trūksta daugiau – troškulio nejaučiame. Taigi galvoti, kad „man skysčių nereikia, nes organizmas neprašo“ – klaidinga. Faktinė kiekvieno žmogaus norma priklauso nuo jo valgomo maisto (kiek valgo šviežių daržovių, vaisių, kiek kepto maisto ir pan.), svorio, fizinio aktyvumo, sveikatos būklės bei aplinkos veiksnių. Taigi norma – individuali.
Šiandien Mažeikių l/d „Buratinas” auklėtiniai iškilmingai šventė Vandenėlio gimtadienį, kuriame kalbėjome ne tik apie vandenį, jo būsenas ir taršą, bet ir grojant muzikai, rinkome „nematomus” lašus į delnus, „taškėsi balose” ir pažadėjo saugoti vandenį ir gyvąją gamtą.
Keletas nuotraukų iš renginio:
Parengta pagal sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro – www.smlpc.lt, www.sulieknek.lt duomenis