PRIMENAME KELETĄ SVARBIŲ FAKTŲ APIE RANKŲ HIGIENĄ

  1. Plauti? Plauti!

Važiavote viešuoju transportu, grįžote iš darbo namo, išėjote iš tualeto, ruošiatės gaminti maistą, lankotės ligoninėje? Neturėtų kilti klausimų, ar reikia plauti rankas. Rankas plauti būtina. Per nešvarias rankas plinta net apie 80 proc. infekcinių ligų. Tyrimų duomenimis, rankų plovimas trečdaliu sumažina viduriavimo tikimybę ir penktadaliu – sergamumą kvėpavimo takų ligomis.

  1. Minimalus rankų plovimo laikas – 20 sekundžių

20 sekundžių yra minimalus rekomenduojamas rankų plovimui skirtas laikas, t. y. delnų, pirštų galiukų ir rankų išorės trynimui.

  1. Kruopščiai nuplaukite savo nykščius.

Tyrimai rodo, kad žmonės nuolat pamiršta nusiplauti nykščius, ypač jų išorinę pusę.

  1. Nepamirškite savo dominuojančios rankos.

Žmonės linkę geriau nusiplauti ne dominuojančią ranką, todėl nepamirškite sąžiningai nuplauti abiejų rankų!

  1. Tinkamiausias – vėsus vanduo.

Rankas geriausiai plauti šaltu ar vėsiu vandeniu, nes karštas vanduo gali pažeisi rankų odą. Tačiau vandens temperatūra nėra svarbiausia. Apsisaugoti nuo mikrobų padeda tinkamas ir dažnas rankų plovimas.

  1. Rankų dezinfektantai nužudo daugumą bakterijų

Jei nėra galimybės nusiplauti rankų, rekomenduojama naudoti dezinfektantus. Tinkamas jų naudojimas nužudo daugumą bakterijų ant rankų ir užkerta kelią ligoms plisti.

  1. Atkreipkite dėmesį į tai, kaip nusausinate rankas

Tai nesvarbu, jei nusiplovę rankas naudojate popierinius rankšluosčius arba karšto oro džiovintuvą. Tačiau venkite naudotis bendrais rankšluosčiais. Namuose kiekvienas turėtų naudoti tik savo asmeninį rankšluostį, ypač, kai namuose yra ligonis. Kuo dažniau plaukite ir keiskite savo rankšluostį arba naudokite vienkartinius rankšluosčius ir servetėlės.

  1. Padeda rankų plovimo priminimo ženklai

Tyrimai rodo, kad rankų plovimo priminimo ženklai, pakabinti restoranuose arba poliklinikų tualetuose, tikrai paskatina rankas plauti dažniau. Galima paprasčiausiai atspausdinti ar nusipiešti ženklus, raginančius plauti rankas, ir naudoti savo vonioje, ypač jei namuose yra mažų vaikų.

Parengta pagal užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informaciją.

ERKINIŲ SEZONAS GRASINA SAVO LIGOMIS!!

Šiemet dėl neįprastai šiltos žiemos stebimas nepasibaigęs erkių sezonas, grasinantis savo ligomis. Primename, kad erkinis encefalitas yra sudėtinga infekcinė liga, nuo kurios geriausia apsauga yra skiepai. Skiepytis nuo erkinio encefalito rekomenduojama žiemos sezono metu, nes skiepijimo kursas užtrunka nuo 1 iki 3 mėnesių.

Daugelis erkių rūšių pavojingos gyvūnams bei žmonėms, nes platina infekcines ligas. Žarnose arba seilių liaukose erkės gali turėti bakterijų arba virusų, kuriuos, siurbdamos kraują, perneša į aukos organizmą. Taip jos gali užkrėsti sunkiomis ligomis: erkiniu encefalitu, borelioze, plačiau žinoma kaip Laimo liga, bei kitomis.

Norint apsisaugoti nuo Laimo ligos gali padėti individualios apsaugos priemonės. Einant į mišką ar krūmingą vietovę, reikėtų atkreipkite dėmesį į aprangą. Dėvėkite uždarus drabužius ilgomis rankovėmis, taip pat ilgas kelnes, kurias svarbu susikišti į puskojines. Išvykai į gamtą pasirinkite šviesesnius drabužius, nes tada lengviau erkę pastebėsite ir išvengsite jos įkandimo. Kol erkė suranda, kur jai įsisiurbti, gali praeiti tam tikras laiko tarpas, kartais trunkantis net iki valandos. Erkės pirmiausia ieško tinkamos vietos įsisiurbimui ir ilgai ropoja išilgai kūno. Jos ieško švelnios odos, todėl gali ropoti ant rankų, kojų, ypač pakinkliuose, ant kaklo ar galvos plaukuotoje dalyje.

Po laiko leidimo gamtoje būtina rūpestingai apžiūrėti kūną. Ieškant prilipusių ir ropinėjančių erkių patariama gerai išsišukuoti plaukus, nusiprausti po dušu, persirengti kitais rūbais. Vilkėtus rūbus reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje ar saulėtoje vietoje. Taip pat leidžiant laiką gamtoje venkite pamiškių ir aukštos žolės, naudokite erkes atbaidančias priemones, nors tai gelbsti tik trumpam laikui.

Geriausia apsauga nuo erkinio encefalito yra skiepai.

Nuo erkinio encefalito reikėtų pasiskiepyti visiems, nes Lietuva priklauso padidėjusio pavojaus susirgti erkiniu encefalitu zonai. Ypač pasiskiepyti rekomenduojama tiems, kurie gyvena miškingose vietovėse arba darbo specifika reikalauja daug laiko praleisti miškuose, gamtoje. Visas vakcinacijos kursas susideda iš trijų injekcijų. Šaltuoju metų laikotarpiu pirmosios dvi dozės suleidžiamos išlaikant vieno – trijų mėnesių tarpą, trečia – praėjus 5–12 mėnesių po antrosios injekcijos. Skiepijant šiltuoju metų laikotarpiu antrą vakcinos dozę rekomenduojama suleisti praėjus 2 savaitėms po pirmosios, trečią – 5–12 mėnesių po antrosios dozės. Rekomenduojama skiepyti vaikus nuo vienerių metų amžiaus.

Skatiname rūpintis savo ir aplinkinių sveikata!

Parengta pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informaciją.

VĮ Valstybinių miškų urėdijos Mažeikių regioniniam padaliniui, mazeikiai@vmu.lt

Lietuvos ūkininkų sąjungos, Mažeikių r. skyriui,

Šauliams,  telsiai@sauliusajunga.lt

VĮ Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro darbuotojams,  mtvic@roventa.lt

APIE RANKŲ HIGIENĄ

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena keletą svarbių faktų apie rankų higieną.   Plauti? Plauti! Važiavote viešuoju transportu, grįžote iš darbo namo, išėjote iš tualeto, ruošiatės gaminti maistą, lankotės ligoninėje? Neturėtų kilti klausimų, ar reikia plauti rankas. Rankas plauti būtina. Per nešvarias rankas plinta net apie 80 proc. infekcinių ligų. Tyrimų duomenimis, rankų plovimas trečdaliu sumažina viduriavimo tikimybę…

Prisijunk prie mūsų:
https://www.facebook.com/UzkreciamujuLiguIrAidsCentras/

Užsuk į mūsų kanalą:
https://www.youtube.com/ULACvideo

MAŽEIKIŲ RAJONE DAUGĖJA SERGANČIŲ GRIPU IR ŪMINĖMIS VIRŠUTINIŲ KVĖPAVIMO TAKŲ INFEKCIJOMIS

         Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamento Mažeikių skyrius informuoja, kad Mažeikių rajone daugėja sergančiųjų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI).

8-ąją šių metų savaitę (vasario 17 – 23 d.) ŪVKTI susirgo šiek tiek daugiau – 463 gyventojai, iš jų – 344 vaikai 0-17 metų amžiaus, gripu susirgo taip pat daugiau gyventojų – 64, iš jų – 48 vaikai 0-17 metų amžiaus. Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis 103,00 atv./10 tūkst. gyventojų per savaitę.

7-ąją šių metų savaitę (vasario 10 – 16 d.) ŪVKTI sirgo 457 gyventojai, iš jų – 343 vaikai 0-17 metų amžiaus. Gripu sirgo 44 gyventojai, iš jų – 36 vaikai 0-17 metų amžiaus. Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 97,92 atv./10 tūkst. gyventojų per savaitę.

Pernai 8-ąją metų savaitę (vasario 18 – 24 d.) užregistruota mažiau sergančiųjų. ŪVKTI sirgo 333 gyventojai, iš jų – 182 vaikai 0-17 metų amžiaus, gripu sirgo 82, iš jų – 22 vaikai 0-17 metų amžiaus. Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 80,15 atv./10 tūkst. gyventojų per savaitę.

Raginame neprarasti budrumo ir, pajutus pirmuosius gripo simptomus, neužsiimti savigyda, o nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.

 

PAMOKĖLĖS MOKSLEIVIAMS „ANTIBIOTIKAI IR PERŠALIMO LIGOS”

Užlieknės pagrindinės mokyklos 5 klasių mokiniai dalyvavo pamokoje „Antibiotikai ir peršalimo ligos.“ Tikslas – sumažinti antibiotikų vartojimą.  Pamokos metu, kurią vedė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Gražina Barkauskaitė, daug kalbėta apie užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir apie netinkamą gydymą antibiotikais. Mokiniai žinias užtvirtino parengtame kelių klausimų protmūšyje.

2019 METAIS MAŽEIKIŲ RAJONE ERKIŲ PLATINAMOMIS LIGOMIS SIRGO DAUGIAU GYVENTOJŲ

Erkės, platinančios erkinį encefalitą ir Laimo ligą (boreliozę), paplitusios visoje Lietuvos teritorijoje, jų aptinkama miškuose, parkuose, soduose, gyvenamoje aplinkoje. Lietuvoje erkių aktyvumo sezonas tęsiasi beveik visus metus. To priežastis – klimato atšilimas, ilgesnis ruduo ir ankstyvas pavasaris. Erkėms labiausiai tinkama aplinka – lapuočių ir mišrūs miškai, kuriuose yra pakankamai drėgmės ir gera miško paklotė. 2019 metais Lietuvoje erkiniu encefalitu sirgo 709, o Laimo liga – 3289 asmenys, susirgimai buvo registruojami visus metus. Mažeikių rajone Laimo liga 2018 m. sirgo 24, o 2019 m. – 28 gyventojai. Erkiniu encefalitu 2018 m. sirgo 2, 2019 metais – 1 gyventojas. Šiais metais Mažeikių rajone dar neužregistruota Laimo ligos ir erkinio encefalito atvejų.

Erkinį encefalitą sukelia virusai. Jis pasireiškia sunkiu galvos smegenų ar jų dangalų uždegimu, simptomai dažnai būna panašūs į gripo – liga prasideda staiga, pakyla aukšta temperatūra, gali skaudėti galvą, sąnarius, pečius, kai kuriais atvejais gali pradėti pykinti, viduriuoti. Inkubacinis periodas (nuo erkės įkandimo iki pirmųjų simptomų atsiradimo) gali trukti iki 30 dienų. Negalavimai paprastai vargina apie savaitę, tada jie išnyksta. Vėliau gali prasidėti smegenų dangalų ar smegenų uždegimas, kuris yra ypač pavojingas ir gali pasibaigti mirtimi.

Efektyviausia apsisaugojimo nuo erkinio encefalito priemonė – skiepai. Pagal Sveikatos apsaugos ministro 2004 metų spalio 14 d. įsakymą Nr. V-716, darbdavys, įvertinęs pavojų darbuotojui užsikrėsti užkrečiamąja liga konkrečioje darbo vietoje, sudaro skiepijamų darbdavio lėšomis darbuotojų sąrašą, pagal kurį darbuotojai, kurių bet kokia veikla, susijusi su darbu gamtoje ir galimas erkių įsisiurbimas, yra paskiepijami nuo erkinio encefalito. Pasiskiepyti galima asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Erkinio encefalito vakcinos patikimumas iki 98 proc. Skiepijama 3 kartus: pirmoji dozė, po mėnesio – II-oji, po metų – III-oji. Toliau seka palaikomosios dozės, I-oji palaikomoji dozė – po 3 metų, sekančios palaikomosios dozės įskiepijamos kas 3-5 metus. Vaikus galima skiepyti nuo 1 metų.

Laimo ligą sukelia bakterija borelija. Ja galima susirgti ne vieną kartą, nes persirgus neįgyjamas imunitetas. Nuo šios ligos skiepų nėra. Būdingiausias požymis – po 7 – 14 dienų atsirandantis žiedinis odos paraudimas (migruojanti raudonė). Paraudimas gali atsirasti erkės įkandimo arba bet kurioje kitoje kūno vietoje. Dėmė palaipsniui plečiasi nuo 5 iki 70 cm dydžio, jos centras dažniausiai šviesesnis, o kraštas ryškesnis, rausvai – alyvinės spalvos. Vėliau šis paraudimas gali pranykti, bet liga progresuoja toliau. Gali prasidėti kiti ligos požymiai: galvos skausmai, nuovargis, nerimas. Vėlesnėse ligos stadijose – nervų sistemos, sąnarių, raumenų, akių, širdies pažeidimai.

Pastebėjus įsisiurbusią erkę, reikia ją kuo skubiau ištraukti, nenaudojant riebalų ir nespaudžiant erkės kūnelio. Pincetu pamėginti sučiupti erkę kuo arčiau galvos, nesukioti, o pašalinti staigiu truktelėjimu. Erkės straubliukas turi mažų kabliukų, kurių pagalba įsitvirtina odoje ir pašalinus erkę, jis gali likti odoje, įkandimo vietą dezinfekuoti. Į laboratoriją vežti atlikti ištrauktos erkės tyrimus neverta – efektyvių prevencinių priemonių, galinčių padėti apsisaugoti nuo šios erkės, jei ji buvo infekuota, nėra.

Žmonės erkių platinamomis ligomis suserga, įkandus infekuotai erkei. Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir maistui vartojant nepasterizuotą ožkų ir karvių pieną. Dažniausiai erkės įsisiurbia į kaklą, paausius, kirkšnis, pažastis, kojų ar rankų lenkimo sritį. Labai patikimas apsisaugojimo nuo erkių įkandimo būdas – tinkami drabužiai ir repelentai. Einant į mišką reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais, ilgomis rankovėmis, rankogaliai turi gerai priglusti prie riešo. Kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę. Naudojant repelentus, būtina atkreipti dėmesį į purškalų ar tepalų gamintojų patarimus. Vaikams naudoti tik vaikams skirtus repelentus. Gyventojai turi būti atidūs ir, grįžus iš gamtos, kūną būtina gerai apžiūrėti. Vilkėtus drabužius pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje – sausame ore erkės išgyvena labai trumpai. Aptikus įsisiurbusią erkę, ją pašalinti nedelsiant.

Veiksmingas kovos su erkėmis būdas – sudaryti nepalankias sąlygas erkių gyvenimui ir vystymuisi. Tai parkų, miškų valymas ir priežiūra: sanitarinis miško kirtimas, sausuolių ir menkaverčių krūmų naikinimas, žolės pjovimas, augalinių šiukšlių išvežimas. Šis metodas ypatingai taikytinas miestų parkams, poilsiavietėms, stovyklavietėms, kempingams, sveikatingumo kompleksams, sodyboms ir kitoms žmonių poilsio teritorijoms. Reikalinga praplatinti pasivaikščiojimo takus ir takelius, vedančius prie vandens telkinių, sporto aikštelių, laužaviečių, paplūdimių link. Kadangi graužikai taip pat yra erkių platinamų ligų infekcijų šaltinis, sistemingas graužikų naikinimas mažina apsikrėtimo šiomis zoonozėmis galimybę.

2018-2019 m. erkės buvo renkamos skaitlingumui nustatyti Aitvaro gatvėje (pliažo teritorija), Mažeikių mieste. 2018 m. surinkta 21 erkė, o 2019 m. – 49 erkės, laboratoriniai tyrimai nebuvo atlikti. Darbai bus tęsiami ir kitais metais.

Erkių sezonas dar nesibaigė

Grybavimo sezonas pačiame įkarštyje, tačiau grybautojai, riešutautojai ar šiaip poilsiautojai neturėtų pamiršti saugotis vis dar alkanų erkių. Klaidinga manyti, kad erkės įsisiurbia tik pavasarį: Lietuvoje aktyvusis erkių periodas trunka nuo kovo pabaigos iki lapkričio vidurio. Rudenį joms reikia pasimaitinti, daugintis ir peržiemoti.

Svarbiausia, ką reikia žinoti norint apsisaugoti nuo erkių:

Atkreipkite dėmesį į aprangą. Dėvėkite uždarus drabužius ilgomis rankovėmis, taip pat ilgas kelnes, kurias svarbu susikišti į puskojines. Iškylai į gamtą pasirinkite šviesesnius drabužius, nes tada lengviau erkę pastebėsite ir išvengsite jos įkandimo. Kol erkė suranda, kur jai įsisiurbti, gali praeiti tam tikras laiko tarpas, kartais trunkantis net iki valandos. Erkės pirmiausia ieško tinkamos vietos įsisiurbimui ir ilgai ropoja išilgai kūno. Jos ieško švelnios odos, todėl gali ropoti ant rankų, kojų, ypač pakinkliuose, ant kaklo ar galvos plaukuotoje dalyje.

Po iškylos gamtoje būtina rūpestingai apžiūrėti kūną. Ieškant prilipusių ir ropinėjančių erkių patariama gerai išsišukuoti plaukus, nusiprausti po dušu, persirengti kitais rūbais. Vilkėtus rūbus reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje ar saulėtoje vietoje.

Iškylaudami gamtoje venkite pamiškių ir aukštos žolės, naudokite erkes atbaidančias priemones, nors tai gelbsti tik trumpam laikui.

Svarbiausia, ką reikia žinoti norint apsisaugoti nuo erkių sukeliamų ligų:

Kadangi specifinio erkinio encefalito gydymo nėra, apsisaugoti nuo šios ligos ir jos pasekmių galima tik skiepijantis. Nuo erkinio encefalito reikėtų pasiskiepyti visiems, nes Lietuva priklauso padidėjusio pavojaus susirgti erkiniu encefalitu zonai. Be to, šios ligos gydymas ir reabilitacija kainuoja dešimteriopai brangiau nei skiepai. Visas vakcinacijos kursas susideda iš trijų injekcijų. Šaltuoju metų laikotarpiu pirmosios dvi dozės suleidžiamos išlaikant vieno – trijų mėnesių tarpą, trečia – praėjus 5–12 mėnesių po antrosios injekcijos. Skiepijant šiltuoju metų laikotarpiu antrą vakcinos dozę rekomenduojama suleisti praėjus 2 savaitėms po pirmosios, trečią – 5–12 mėnesių po antrosios dozės. Rekomenduojama skiepyti vaikus nuo vienerių metų amžiaus.

Būtinai turėtų pasiskiepyti dirbantieji endeminėse vietovėse, t.y. miškų urėdijos darbuotojams, ūkininkams, taip pat minėtųjų miškų nuolatiniai gyventojai ir vasarotojai. Skiepytis patartina ir keliaujant į endemines teritorijas – šalis, kuriose EE virusas yra paplitęs: Rusiją, Latviją, Estiją, Austriją, Vokietiją, Lenkiją, Čekiją, Slovėniją, Slovakiją, Švediją, Suomiją ir kt. Susiraskite daugiau informacijos apie šalį, kurioje ketinate lankytis.

Parengta pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informaciją.

Mažeikių rajono maudymosi vietų vandens kokybės tyrimai ir triukšmo lygio matavimai tyliosiose zonose

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, įgyvendindamas Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos priemonę „Maudymosi vietų vandens taršos ir triukšmo tyliosiose zonose kontrolė“, nuo gegužės-spalio mėnesiais organizuoja Mažeikių rajono maudymosi vietų vandens kokybės tyrimus ir triukšmo lygio matavimus.

Triukšmo lygio matavimai bus atlikti dienos, vakaro ir nakties metu, Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T1-75 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės tyliųjų viešųjų zonų nustatymo“ nustatytose 2-jose tyliosiose viešosiose zonose – Juodpelkio parke ir Sodų trikampio skvere.

Maudymosi vietų vandens kokybė bus stebima 18-oje gyventojų pamėgtose maudymosi vietose: Plinkšių ir Sedos ežeruose, Šerkšnėnų, Renavo, Kalnijų, Laižuvos, Tulnikių tvenkiniuose, vandens telkinyje Židikuose, Varduvos upėje, Vadaksties upės maudymosi vietose ties Auksūdžio kaimu, Laižuvos pliažo ir Buknaičių kaimo maudyklose, 3-jose Ventos upės vietose bei Mažeikių Pavenčių paplūdimyje. Tyrimai bus atliekami 7 kartus per maudymosi sezoną, pradedant nuo gegužės mėnesio, kartojant kas dvi savaites, iki rugsėjo mėnesio. Vandens kokybė bus vertinama pagal mikrobiologinius parametrus – žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles.

Greta maudymosi vietų bus tiriamas ir maudymosi vietose esantis smėlis. Parazitologiniai tyrimai dėl kirminų kiaušinėlių ir lervų nustatymo atliekami 4 kartus. Tyrimui naudojamas smėlis iš maudymosi vietų arba iš žaidimo aikštelių (dirvožemis, dumblas, smėlis).

Tyrimų informaciją Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras skelbia savo ir savivaldybės interneto svetainėse. Tyrimų rezultatai viešinami vietinėje televizijoje, spaudoje, radijo transliacijose.

2021 METAI

Bus vertinama Mažeikių rajono viešųjų tyliųjų zonų triukšmo lygio matavimai ir maudymosi vietų vandens kokybė

Maudymosi vietų mėginių atrinkimo grafikas 2021 m

Mažeikių rajono savivaldybės maudymosi vietų vandens kokybės tyrimo rezultatai 2021 metų gegužės mėnesį

Viešųjų tyliųjų zonų triukšmo lygio matavimo rezultatai 2021 metų birželio mėnesį

Vandens kokybės tyrimų rezultatai 2021 metų birželio 11 d

Vandens kokybės tyrimų rezultatai 2021 metų birželio 25 d

Vandens kokybės tyrimų rezultatai 2021 m. liepos 15 d

Vandens kokybės tyrimų rezultatai 2021 m. liepos 22 d

Vandens kokybės tyrimų rezultatai 2021 m. liepos 29 d

Vandens kokybės tyrimų rezultatai 2021 m. rugpjūčio 12 d.

Vandens kokybės tyrimų rezultatai 2021 m. rugpjūčio 26 d

Vandens kokybės tyrimų rezultatai 2021 m. rugsėjo 9 d.

Mažeikių rajono savivaldybės triukšmo tyliosiose zonose ir maudymosi vietų vandens kokybės stebėsenos 2021 m. ataskaita

2020 METAI

Tyliųjų zonų triukšmo lygio matavimo rezultatai:

Maudymosi vietų vandens kokybės tyrimo rezultatai:

Maudymosi vietų vandens mėginių paėmimo grafikas 

2019 METAI

Triukšmo tyliosiose zonose ir maudymosi vietų vandens kokybės stebėsenos 2019 m. ataskaita

2018 METAI

Triukšmo tyliosiose zonose ir maudymosi vietų vandens kokybės stebėsenos 2018 m. ataskaita