Kaip padidinti fizinį aktyvumą nesportuojant ir nesimankštinant ? (2)

Tęsiame rekomendacijas, kaip padidinti fizinį aktyvumą neinant į sporto klubą, o koreguojant kasdienius įpročius. Būtina rasti laiko ir fiziniam aktyvumui. Juk nuo to nemažai priklauso mūsų fizinė ir psichinė sveikata, gyvenimo kokybė. Nuolat atliekamų fizinių pratimų teigiamas poveikis išlieka ilgai ir tai yra garantuota ilgalaikė investicija į sveikatą: padidėja raumenų jėga, apimtis ir tonusas, padidėja kūno lankstumas ir judesių grakštumas, sumažėja galimybė priaugti antsvorio ar nutukti, sumažėja neigiamas streso poveikis, miegas tampa gilesnis ir ramesnis, rečiau sergama infekcinėmis ligomis, padidėja darbo našumas, susireguliuoja arterinis kraujospūdis. Taigi:

  • Visus namų ruošos ar ūkio darbus atlikite patys, padėkite kitiems šeimos nariams bei kaimynams.
    Skalbimas, lyginimas, kilimų bei grindų siurbliavimas, sniego kasimas, mašinos plovimas, langų bei veidrodžių valymas, valgio gaminimas, remonto ar kraustymosi darbai, gėlių priežiūra ir kitos veiklos yra naudingos fizinės veiklos.
  • Naudokite žingsniamačius, išmaniąsias apyrankes ar kt. elektronines priemones (kurios dabar itin populiarios), kad galėtumėte kontroliuoti savo nueitų per dieną
    žingsnių skaičių ir vidutinį fizinį aktyvumą.
  • Gimtadienio proga draugams ir bendradarbiams dovanokite dalykus, kurie juos skatintų būti fiziškai aktyvesniais: abonementus į baseiną, pirtį ar sporto klubą, sporto batelius, žingsniamačius, elastines gumas, mini treniruoklį, riedučius, kamuolį, teniso raketes ir kt.
  • Jeigu yra galimybė, ribokite savo ir šeimos narių laiką, praleidžiamą prie kompiuterio, televizoriaus ar išmaniojo telefono. Nustatykite laikmačius ar įsidiekite specialias laiko ribojimo programas.
  • Laisvalaikį su šeima ar draugais leiskite aktyviai: žaiskite sportinius žaidimus lauke ir namie, dirbkite sode, darže ar gėlyne, žvejokite, medžiokite, grybaukite ar uogaukite, irkluokite, važinėkitės dviračiu, slidinėkite, čiuožinėkite, statykite sniego pilis ir t. t.
  • Laisvalaikiu žaiskite vis labiau populiarėjančius fiziškai aktyvius vaizdo ir virtualios realybės žaidimus.

Rekomendacijos parengtos pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro duomenis

Kaip padidinti fizinį aktyvumą nesportuojant ir nesimankštinant ? (1)

Kaip teigia moksliniai straipsniai, niekada nesimankština (nesportuoja) nuo 25 iki 40 proc. visos žmonių populiacijos. Dažniausiai nurodomos šios pagrindinės priežastys,  trukdančios sportuoti (mankštintis): laiko stoka, jėgų (energijos) stoka, žemas socialinis ir ekonominis statusas, motyvacijos stoka, galimybių pasinaudoti esama fizinio aktyvumo infrastruktūra ir ištekliais, nebuvimas. Tiesa, dalis suaugusių žmonių tiesiog nemėgsta intensyvios fizinės veiklos.

Per savaitę suaugusių žmonių fizinis aktyvumas turi sudaryti ne mažiau kaip 150 minučių (30 min./d.) vidutinio ar didelio intensyvumo fizinės veiklos.

Kūrybiškai ieškokite kasdienės galimybės būti fiziškai aktyvūs. Ir jei visiškai neturite tam laiko, visada galima išspręsti šią problemą.

  1. Dirbdami sėdimą darbą dažniau pasitempkite, pasirąžykite, pakeiskite kūno padėtį, dažniau atsistokite.
  2. Kasdien nueikite bent 2–3 km pėsčiomis. Teorinė suaugusio žmogaus norma yra nuo 8 iki 10 tūkst. žingsnių per dieną.
  3. Dirbdami sėdimą darbą kasdien savarankiškai (jeigu darbe nevyksta organizuoti užsiėmimai) padarykite bent po keletą paprastų pratimų. Juos geriau atlikti atsistojus.
  4. Per pietų pertrauką atsikelkite iš darbo vietos, aktyviai pajudėkite, pasivaikščiokite.
  5. Į gretimą kabinetą ar į kitą aukštą pas bendradarbius nueikite, o ne rašykite elektroninį laišką ar skambinkite telefonu. Taip ne tik atsistosite iš už darbo stalo, bet ir maloniai pabendrausite su kolegomis.
  6. Prieš darbą ar/ir po darbo pasivaikščiokite pėsčiomis (visą arba bent dalį kelio).
  7. Jeigu yra galimybė, dirbkite stovėdami arba kaitaliokite stovėjimą su sėdėjimu.
  8. Šventes su bendradarbiais, šeima ar draugais švęskite aktyviai judėdami, o ne sėdėdami prie gausiomis vaišėmis nukrauto stalo: parke, sode, prie ežero ar jūros, žygyje, stadione, šokių salėje, atrakcionų parke, boulinge ir t. t.
  9. Darbinius pasitarimus, susitikimus ar posėdžius darykite vaikščiodami ar stovėdami.
  10. Jeigu yra tokia galimybė, dažniau kopkite laiptais, o ne važiuokite liftu ar eskalatoriumi.
  11. Mažiau naudokitės asmeniniu automobiliu arba jį palikite tolėliau nuo kelionės tikslo, kad paėjėtumėte pėsčiomis.
  12. Dažniau naudokitės viešuoju transportu, o ne asmeniniu automobiliu.
  13. Esant geram orui ir turint daugiau laisvo laiko, galima pasirinkti ilgesnį ir vaizdingesnį kelią iš darbo į namus.
  14. Jeigu yra galimybė (dviratis, dviračių takelis, vieta saugoti dviratį darbe ir kt.), į/iš darbo ar kitur važiuokite dviračiu.

Sekite informaciją, bus papildyta.

Parengta pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro rekomendacijas

Rekomendacijos gyventojams gripo epidemijos metu

 

  • Čiaudint ir kosint būtina užsidengti nosį ir burną bei naudoti vienkartines nosinaites arba rankų dezinfekcijos priemones (pvz., dezinfekuojančias servetėles rankoms).
  • Panaudotas nosinaites reikia nedelsiant išmesti tam skirtose vietose.
  • Stengtis kuo dažniau plauti rankas (ne trumpiau kaip 20–30 sekundžių). Svarbu, kad rankos būtų plaunamos šiltu vandeniu ir su muilu.
  • Neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti gripo virusu.
  • Neliesti nešvariomis rankomis akių, nosies ar burnos.
  • Dažniau vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas.
  • Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis.
  • Vengti masinio žmonių susibūrimo vietų.
  • Susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose.
  • Nuolat stiprinti savo sveikatą – grūdintis, laikytis sveikos mitybos, fizinio aktyvumo rekomendacijų ir pan.
  • Sergantys gripu asmenys apsaugoti kitus gali dėvėdami medicinines kaukes, kurios sulaiko kvėpavimo takų sekretus kosint ar čiaudint. Sveiki žmonės, slaugydami sergantį asmenį, taip pat turėtų dėvėti medicinines kaukes.

Rekomendacijos parengtos pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamento Mažeikių skyriaus duomenis 

Nuo 2019 02 05 oficialiai skelbiama gripo epidemija Mažeikių rajono savivaldybėje

Gripas – tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro-lašeliniu būdu, kuriai būdinga staigi ligos pradžia, karščiavimas, sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.

Efektyviausias būdas išvengti liūdnų pasekmių dėl gripo komplikacijų yra skiepai. Pasiskiepijus ligos eiga lengvesnė, išvengiama sunkių komplikacijų.

Sveikatos specialistai pataria neprarasti budrumo ir rekomenduoja dažniau:

  • stengtis kuo dažniau plauti rankas (ne trumpiau kaip 20–30 sekundžių). Svarbu, kad rankos būtų plaunamos šiltu vandeniu ir su muilu.
  • vengti masinio susibūrimo vietų bei sąlyčio su sergančiais asmenimis.
  • patariama kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną, vienkartines nosinaites nedelsiant išmesti.
  • neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos.
  • gerai vėdinti patalpas.
  • susirgus rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydytoją, neiti į darbą, sergančių vaikų neleisti į darželius ar mokyklas.
  • gydytis taip, kaip nurodė gydytojas. Dažniausiai gydymui yra naudojami antivirusiniai vaistai, kurie gali palengvinti ligos simptomus ir padėti greičiau pasveikti. Susirgus gripu negalima vartoti antibiotikų. Antibiotikų skiriama tik išsivysčius bakterinės kilmės komplikacijai.
  • dėvėti veido kaukes – uždėti ant veido taip, kad dengtų: smakrą, burną, nosį. Keisti kaukę reikėtų kiekvieną kartą grįžus iš galimai užkrėstos zonos arba kas 3-4 valandas.
  • nuolat stiprinti savo sveikatą – grūdintis, laikytis sveikos mitybos, fizinio aktyvumo rekomendacijų, gerti daug šiltų skysčių ir pan.

Aktyvi bendruomenė – sveika bendruomenė

Įgyvendinant „Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų” sveikatos stiprinimo programą, norime kaip pavyzdį išskirti aktyviąją Viekšnių miestelio bendruomenę.

Ji ne pirmus metus, Viekšnių Biržiškos sveikatos centro gydytojų ir bendruomenės iniciatyva, siekia mažinti rizikos veiksnius, susijusius su lėtinėmis ligomis.

Sveikatos programoje numatytos šios temos:

  • Sveika gyvensena, jos reikšmė lėtinių neinfekcinių ligų prevencijai;
  • Širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto rizikos veiksniai, komplikacijos, sveikatos rodiklių supratimas;
  • Mitybos reikšmė širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto atsiradimui bei prevencijai;
  • Fizinio aktyvumo reikšmė širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto prevencijai;
  • Streso reikšmė širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto atsiradimui. Streso valdymas.

Daugiau apie sveikatos programą: http://www.smlpc.lt/index.php?sid=192

 

Sveikata darbo vietoje

Kiekvienas euras, investuotas į sveikatos stiprinimą darbe, grąžina nuo 2,5 iki 4,8 Eur, o nedarbingų dienų skaičių sumažina net 12–36 proc.!
Vis daugiau Lietuvos įmonių (įstaigų) vykdo įvairios apimties sveikatos stiprinimo darbe veiklas, kurios dažniausiai apima veiksmus (pvz., komandinės varžybos, žygiai baidarėmis). Visgi tokios veiklos paprastai kai kuriems darbuotojams netinka. Dažnai tai fiziškai pasyvūs, turintys antsvorio ir (ar) nutukę darbuotojai, kurie arba neketina keisti savo elgsenos ir net nemano, kad turi problemų, arba dar tik pradeda suvokti, jog reikėtų keisti savo elgseną. Žmonės (šiuo atveju darbuotojai) yra nevienodai pasiruošę ir motyvuoti keisti savo elgseną, tad jiems reikia skirtingų postūmių.
Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras siekia padėti rūpintis darbuotojų sveikata ir kurti sveiką įmonę.
Programos „Sveikata darbo vietoje” tikslas – skatinti sveikos gyvensenos iniciatyvas įmonėse, ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius bei domėjimąsi savo sveikata.

Pažiūrėkite, kaip mums sekėsi Mažeikių rajono savivaldybėje. Puiki pradžia – pusė darbo. Pirminis tikslas – kūno sudėties analizė – supažindinti darbuotojus su jų kūno riebalais, visceraliniais riebalais, raumenimis, skysčių kiekiu, metaboliniu amžiumi ir kitais rodikliais – įgyvendintas. Prisipažinsime, per dvi analizės dienas – buvo ir labai laimingų, ir nuliūdusių, ir labai susirūpinusių,  bet toks mūsų tikslas, to mes ir siekiame, kad neeikvodami papildomų laiko resursų, darbuotojai būtų „priversti” pagalvoti apie savo sveikatą – neįkainojamą turtą. Užduoti namų darbai, lauksime jų atliktų, o kolegė jau ruošiasi kitam apsilankymui tema: „Mankšta darbo vietoje”.
Tik nuo žmonių sąmoningumo ir pastangų – situacija arba gerės, arba sveikata kentės. Numatyti dar bent penki susitikimai bei individualios konsultacijos su šios įstaigos darbuotojais.
Jeigu ir jūs norite skirti dėmesio savo įstaigos/įmonės darbuotojams – rašykite mums: mazeikiuvsb@gmail.com arba skambinkite jau dabar: 8-443-41499.

ANTIBIOTIKŲ APOKALIPSĖ – TIKĖTINAS SCENARIJUS AR FIKCIJA?

Įėjimai į darbovietes, metro stotis, sporto klubus, teatrus ir kino teatrus apstatyti įranga su interaktyviais ekranais, kurie vertina kiekvieno įeinančiojo būklę. Infekcijos požymiai reiškia, kad negalite įeiti, o jūsų duomenys automatiškai perduodami nacionalinės sveikatos tarnybos duomenų bazei. Dauguma žmonių gatvėse dėvi kaukes, o mados pasaulis atspindi laikmetį – vyraujantis stilius „Sveikatos gotas“. Tai kaklaskarės, paltai ir megztiniai su veidą dengiančiais gobtuvais ar net įdiegtais medicininiais monitoriais. Mokyklose vaikai dėvi iš išmaniųjų medžiagų pagamintus sportinius drabužius, kurie padeda išvengti įbrėžimų ir kitų susižalojimų. Bakterijas naikinantys rankų džiovintuvai prie visų biurų, mokyklų, restoranų ir parduotuvių durų.

Tokį Londoną 2036 m. piešia Jungtinėje Karalystėje išleistos „Surgeon X“ serijos knygų autoriai. Futuristinės medicinos technologijos ir žiaurios mirtys nuo anksčiau lengvai gydomų infekcijų. Gyvenimas ties medicinos kolapso slenksčiu, kurio viena iš pagrindinių priežasčių – antibiotikų eros pabaiga dėl visuotinai išplitusio mikroorganizmų atsparumo šiems vaistams. „Mes jau seniai naudojamės antibiotikais ir kartais sunku suvokti, kokie jie svarbūs. Jie ne tik gyvybiškai būtini chirurgijoje ir gydant daugelį ligų, bet ir gelbsti gyvybes gimdymo metu, padeda vėžiu sergantiems pacientams, kai jų imuninė sistema išeikvota, saugo, kad įprastos traumos nesibaigtų mirtinu sepsiu“, – interviu sakė viena iš šios Jungtinėje Karalystėje 2016 m. pabaigoje pradėtos leisti knygų serijos autorių Sara Kenney.

Ar mokslinės fantastikos komiksų knygoje pateikiamas medicinos raidos scenarijus tikėtinas? 2018 m. lapkričio mėnesį jau vienuoliktą kartą minėta Europos Komisijos inicijuota Europos supratimo apie antibiotikus diena ir ketvirtąjį kartą – Pasaulio sveikatos organizacijos koordinuojama Pasaulio supratimo apie antibiotikus savaitė. Šia proga paskelbti naujausi duomenys, atskleidžiantys antimikrobinio atsparumo, antibiotikų vartojimo situaciją ir tendencijas ES / EEE regione. Vertinant Europos antimikrobinio atsparumo stebėsenos tinklo (EARSSNet) ataskaitą didžiausią nerimą kelia gramneigiamų bakterijų atsparumo plitimas. Escherichia coli ir Klebsiella pneumoniae išsiskiria sudėtiniu atsparumu kelioms antibiotikų grupėms bei plataus spektro beta laktamazių (ESBL) gamyba. Nors K. pneumoniae atsparumas didesnis, ir toliau išlieka statistiškai reikšmingos E. coli atsparumo didėjimo tendencijos. Vis dėlto didžiausiu iššūkiu tampa bakterijų atsparumas karbapenemams – keliose ES valstybėse registruojamas atsparių K. pneumoniae, Pseudomonas aeruginosa ir Acinetobacter spp. paplitimo augimas. Vertinant gramteigiamų bakterijų atsparumo situaciją turima daugiau teigiamų žinių. Streptococcus pneumoniae atsparumas 2014–2017 m. laikotarpiu išlieka stabilus, tačiau itin dideli netolygumai tarp valstybių ir daugelyje jų makrolidams nejautrių pneumokokų yra daugiau nei pencilinui. Staphylococus aureus – vienintelė bakterija, kurios atsparumas mažėja ES: MRSA paplitimas sumažėjo nuo 19,6 proc. (2014 m.) iki 16,9 proc. (2017 m.). Ši mažėjimo tendencija registruojama ketvirtadalyje valstybių.

Iš enterokokų rimtą nerimą kelia didėjantis Enterococcus faecium atsparumas vankomicinui – ES / EEE regione jis statistiškai reikšmingai padidėjo nuo 10,4 proc. (2014 m.) iki 14,9 proc. (2017 m.) ir tokia augimo tendencija stebima trečdalyje valstybių. Apibendrinant visų bakterijų atsparumo paplitimo netolygumus tarp valstybių išryškėja aiškus gradientas iš šiaurės į pietus ir iš vakarų į rytus su palankiausia situacija Šiaurės Europoje. Pažymėtina, kad padėtis Lietuvoje šiuo atžvilgiu nėra palanki ir labiau atspindi ne Šiaurės, o Rytų Europos tendencijas, apimančias itin grėsmingą ir vieną didžiausių Europoje Acinetobacter spp. ir K. pneumoniae atsparumą.

Europos antibiotikų suvartojimo stebėsenos tinklo (ESAC-Net) ataskaitoje apibendrinus 25 ES ir 2 EEE šalių pateiktus duomenis nustatyta, kad bendras antibiotikų suvartojimas ambulatoriniame sektoriuje 2017 m. yra 21,8 VTD 1 000-čiui gyventojų per dieną. Stebimi itin dideli skirtumai tarp šalių – rodiklis svyruoja nuo 10,1 Nyderlanduose iki 33,6 Kipre (Lietuvoje – 16,8)3 . Džiugina, kad 2013–2017 m. periodu antibiotikų suvartojimas nedidėja, o aštuoniose valstybėse net registruota reikšminga mažėjimo tendencija. Vertinant antibiotikų vartojimą svarbios ne tik vartojimo apimtys, bet ir suvartojamų antibiotikų spektras. Vidutinis plataus spektro (plataus spektro penicilinai ir cefalosporinai, makrolidai (išskyrus eritromiciną), fluorchinolonai) ir siauro spektro (siauro spektro penicilinai ir cefalosporinai, eritromicinas) antibiotikų santykis Europoje yra 2,25, o atskirose šalyse svyruoja nuo 0,1 (Norvegijoje) iki 22,2 (Maltoje) (Lietuvoje diagnostikos ignoravimas ir tyrimų atlikimas tik „sunkiais“ atvejais dramatizuoja situaciją? Tam reikalingi specialūs tyrimai, nes galimi ir kiti didelio atsparių bakterijų paplitimo lygio priežastiniai scenarijai. Vienas jų – infekcijų kontrolės spragos ligoninėse. Nors antrą kartą Europoje atlikto infekcijų paplitimo tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje nustatytas hospitalinių infekcijų paplitimas yra mažiausias Europoje (3,2 proc.), tačiau šis rodiklis gali būti interpretuojamas ne taip optimistiškai įvertinus tai, kad lovų skaičius Lietuvoje yra vienas didžiausių, o rizikos grupės pacientų santykis vienas mažiausių (intensyviosios terapijos skyrių pacientai sudarė 2,8 proc., kitose ES šalyse iki 9,6 proc.). Optimistinį požiūrį slopina ir itin žemi infekcijų kontrolės rodikliai – rankų antiseptiko suvartojimas ligoninėse didėja nežymiai (2018 m. bendro pobūdžio ligoninių vidurkis 10,1 ml/lovadieniui; mediana – 8,2 ml/lovadieniui) ir tikrai nesieks ES vidurkio (2016–2017 m. ES duomenys dar nepaskelbti, o 2011–2012 m. buvo 23,9 ml/lovadieniui).

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre bendradarbiaujant su kitomis Lietuvos institucijomis atliktų tyrimų, nagrinėjusių kliniškai ir mikrobiologiškai svarbių bakterijų paplitimą Lietuvos ligoninėse, preliminarūs duomenys taip pat rodo, kad gramneigiamų patogeninių bakterijų kamienai plinta tiek tarp skirtingų sveikatos priežiūros įstaigų, tiek pačiose įstaigose, ir daugeliu atvejų plintantys kamienai turi bent vieną atsparumą antibiotikams koduojantį geną, įprastai lokalizuotą mobiliuose genetiniuose elementuose ir dėl to lengvai perduodamą horizontaliu būdu kitoms bakterijoms. Akivaizdu, kad aukščiau pateiktų duomenų ir tyrimų nepakanka norint įvertinti realią atsparumo padėtį ir priežastis Lietuvoje.

Atsparių antibiotikams bakterijų atsiradimą lemia ne tik šių vaistų vartojimas ir infekcijų kontrolės lygis žmonių medicinoje. Pirmoje bendroje trijų ES agentūrų – Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, Europos maisto saugos agentūros ir Europos vaistų agentūros – ataskaitoje parodytas sudėtingas ir ganėtinai skirtingas ryšys tarp įvairių antibiotikų klasių suvartojimo ir bakterijų atsparumo išsivystymo. Nors detali analizė parodė, kad ne visų antibiotikų vartojimas veterinarijoje tiesiogiai susijęs su žmonių bakterijų atsparumu, antibiotikų vartojimas ne medicinoje pripažintas svarbiu bakterijų atsparumo atsiradimą ir plitimą lemiančiu veiksniu. Vertinant žmonių medicinoje ir veterinarijoje (įskaitant maistui auginamus gyvūnus) sunaudojamų antibiotikų santykį (matuojama mg kilogramui biomasės), Lietuva yra viena iš 18-os ES / EEE šalių, kuriose antibiotikų suvartojimas didesnis žmonių medicinoje (Lietuvoje – 2,5 karto). Vis dėlto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos surenkami duomenys apie naminių gyvūnų išskiriamų bakterijų atsparumą nedžiugina – Europoje Lietuva išsiskiria vienais didžiausių iš vištų išskiriamų bakterijų (E. coli ir kt.) atsparumo rodikliais. Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės maisto ir veterinarijos tarnybos inicijuotos priemonės – griežta antibiotikų suvartojimo apskaita, antibiotikų likučių tyrimai, privalomas veterinarijos gydytojų kvalifikacijos kėlimas, paukštininkystės „užauginta be antibiotikų“ skatinimas – leidžia tikėtis teigiamų pokyčių.

Svarbu suprasti, kad žmonės ir jų ūkinė veikla daro įtaką atsparių bakterijų paplitimui aplinkoje. Sveikatos mokslų universiteto mokslininkai, tyrinėję galimus atsparių bakterijų platinimo aplinkoje vektorius, atsparių antibiotikams bakterijų išskyrė iš laukinių paukščių (ypač kirų) ir žuvų, pastarųjų atveju įžvelgdami nutekamųjų vandenų galimą įtaką.

2016 m. vykusioje Jungtinių Tautų asamblėjoje svarstyta antimikrobinio atsparumo problema pripažinta realia grėsme. JT ir valstybių vadovai įsipareigojo skatinti ir remti iniciatyvas, kurios visais būdais prisidėtų prie antibiotikų veiksmingumo išsaugojimo. Tai ir sergamumo infekcijomis mažinimas taikant tyrimais įrodytą apsaugą (higiena, vakcinacija), ir antibiotikų vartojimo mažinimas užtikrinant prieinamą diagnostiką, gydymo standartus ir kvalifikacijos kėlimą, ir šios srities mokslo rėmimas prisidedant prie naujų antibiotikų bei kitų alternatyvių gydymo ir diagnostikos metodų kūrimo.

Nepaisant teikiamo politinio pirmumo kai kurių bakterijų atsparumo lygis ES / EEE regione išlieka itin aukštas, o ryškūs skirtumai tarp valstybių įrodo geros praktikos pavyzdžių efektą ir pagrindžia pokyčių poreikį. Kasmetinės antimikrobinio atsparumo tematika organizuotos konferencijos atidarymo kalboje sveikatos apsaugos ministras A. Veryga priminė Ž. Verno romanus, kuriuose daugelis vaizduojamų mokslinės fantastikos elementų tapo tikrove, ir išsakė viltį, kad pesimistinės mokslinės fantastikos „pranašystės“ neišsipildys. Tai priklauso nuo politinių sprendimų, specialistų ir visuomenės sąmoningumo. O tai, kad „Surgeon X“ vaizdai išliktų tik komiksuose, yra mūsų visų atsakomybė ir rūpestis.

Rolanda Valintėlienė Higienos institutas El. p. rolanda.valinteliene@hi.lt

Gimdos kaklelio vėžio prevencija

Gimdos kaklelio vėžys viena dažniausių onkologinių ligų. Kasmet pasaulyje diagnozuojama apie pusė milijono naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Europoje moteris nuo gimdos kaklelio vėžio miršta kas 18 minučių. Lietuvoje gimdos kaklelio vėžiu kasmet suserga maždaug 500, o miršta apie 300 moterų. Baisi aritmetika – kas savaitę tyliai netenkame maždaug 5 moterų. Dar galėjusių ilgai ir laimingai gyventi, gimdyti, auginti vaikus. Skaudžiausia sako medikai, kai gimdos kaklelio vėžio diagnozę tenka pasakyti visai jaunoms, dar baisiau – besilaukiančioms moterims.

Pagrindinė gimdos kaklelio vėžio atsiradimo priežastis yra žmogaus papilomos virusas. Šiandien yra žinoma daugiau nei 200 žmogaus papilomos viruso tipų. Pavojingi žmogui yra 40 tipų. Iš jų tik 15 sukelia gimdos kaklelio vėžį. Iš tų 15 dažniausiai yra sutinkamas 16 ir 18 žmogaus papilomos viruso tipas, kuris sukelia gimdos kaklelio vėžį.

Į gimdos kaklelio epitelį patekusio viruso DNR pakeičia ląstelės genomą ir paleidžia onkoproteinus, kurie yra svarbūs normaliai ląstelei transformuojantis į vėžinę.

Kaip apčiuopti šį moterų žudiką?

Vienas iš būdų sumažinti susirgimo gimdos kaklelio vėžiu riziką – reguliariai tikrintis sveikatą.

Citologiniai gimdos kaklelio tyrimai parodo ankstyvuosius patologinius gimdos kaklelio pokyčius, tad yra didelė tikimybė ligą sustabdyti ar pradėti laiku gydyti.

Europos komisija ir Europos gimdos kaklelio vėžio draugija kasmet paskutinę sausio savaitę skiria gimdos kaklelio vėžio profilaktikai. Jos   tikslas yra šnekėti, kad nenublanktų ši problema, priminti visoms moterims apie pavojų, o Europos valstybėms ir jų sveikatos politikams – jog privalo apsaugoti savo motinas, dukras ir seseris…

Ką turėtume daryti?

Nuo 11 metų amžiaus mergaitės skiepijamos KOMPENSUOJAMU skiepu nuo ŽPV pagal skiepų kalendorių. Skiepytis vyresniame amžiuje irgi galima, tik skiepo nekompensuos TLK. Taip pat šiuo skiepu gali būti skiepijami berniukai ir vyrai.

Nuo 25 metų kreipkitės į gydytoją dėl pirmojo gimdos kaklelio citologinio tyrimo pagal NEMOKAMĄ patikros programą. Ši programa vykdoma moterims iki 60 metų kas 3 metus.

Jei jūsų vaikas eksperimentuoja psichiką veikiančiomis medžiagomis

Kodėl jaunuoliams verta rinktis šią programą?

 Užsiėmimų metu atliksite ne tik įvairius pratimus, bet kartu ir įgausite daugiau žinių apie psichoaktyviąsias medžiagas.
 Daugiau sužinosite apie priklausomybių vystymąsi, pagrindinius veiksnius bei aspektus.
 Būsite supažindinti su rizikos bei apsauginiais psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo veiksniais.
 Gausite praktinių patarimų, kaip keisti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą ir esant poreikiui, bus suteiktos tolimesnės pagalbos galimybės.