Naujienos

Saugi vasara (1) – pagalba skęstančiajam

Skęstantis žmogus dažniausiai nešaukia pagalbos ir nemojuoja rankomis (kaip mes įsivaizduojame), nes negali įprastai kvėpuoti. Jis gali žiopčioti, vemti, kosėti, švokšti. Skęstantis žmogus chaotiškai kiloja į šonus ištiestas rankas, taško vandenį. Suaugusieji taip gali išsilaikyti iki minutės, o vaikai – tik iki 20 sekundžių. Dėl to svarbu kuo greičiau skęstantįjį pastebėti. Pamatę skęstantįjį žmonės dažniausiai išsigąsta ir nežino, kaip elgtis. Tokiais atvejais reikėtų nesutrikti ir patiems pradėti gelbėti bei gaivinti skęstantį žmogų, kol į pagalbą atvyks kvalifikuoti specialistai:

  • pamačius skęstantįjį, pirmiausia reikia atkreipti aplinkinių dėmesį. Šaukite: „Žmogus skęsta!“;
  • apsidairykite, gal netoliese rasite kokią nors gelbėjimo priemonę. Tai galėtų būti bet koks vandenyje neskęstantis daiktas, kurį galėtumėte nusviesti skęstančiajam: gelbėjimo ratas, pripučiamas čiužinys ir kt. Jei įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, ištiesti jam lazdą, storesnę medžio šaką arba numesti jam virvę;
  • paprašykite aplinkinių iškviesti greitąją medicininę pagalbą bendruoju pagalbos numeriu 112 ir gelbėtojus;
  • jeigu neradote jokių gelbėjimo priemonių, galima priplaukti prie skęstančiojo ir ištempti į nepavojingą vietą. Tačiau taip elgtis galima tik kraštutiniu atveju ir tik tada, jeigu esate tikrai geras plaukikas. Jei leidžia vandens gylis, saugiausia prie skęstančiojo eiti, o ne plaukti. Esant galimybei, darykite tai ne vienas, pasitelkite į pagalbą daugiau žmonių;
  • ištraukę nukentėjusįjį iš vandens, apverskite jį veidu žemyn ir išvalykite jam burną ir, jeigu žmogus nekvėpuoja ar kvėpuoja nereguliariai, pradėkite gaivinti. Prieš pradedant gaivinimą, būtina nukentėjusįjį paguldyti ant nugaros, ant kieto pagrindo, apnuoginti krūtinės ląstą, atlaisvinti juosmenį, užtikrinti kvėpavimo takų praeinamumą.

Dviem pirštais reikia užspausti nosį ir per burną du kartus įpūsti oro.

Gaivinimo schema tokia: du įpūtimai, tada patikrinamas pulsas, jei jo nėra, reikia dar du kartus įpūsti oro ir trisdešimt kartų ritmingai ir tvirtai paspausti krūtinkaulį.

Spausti reikia apatinę krūtinkaulio dalį (dviejų pirštų atstumu į viršų nuo krūtinkaulio apačios), abiejų rankų delnus sudėjus vieną ant kito (pirštai turi būti pakelti), statmenai krūtinkaulio ištiestomis per alkūnę rankomis. Vaikams atliekamų paspaudimų ir įpūtimų santykis priklauso nuo to, ar pagalbą teikia vienas asmuo, ar daugiau. Paprastai ne medikai, kurie dažniausiai teikia pagalbą vieni, turi atlikti trisdešimt paspaudimų ir du įpūtimus, tai yra, gaivinti tokiu pačiu santykiu, koks nurodytas suaugusiųjų gaivinimo rekomendacijose. Paspaudimų gylis visiems vaikams turėtų būti mažiausiai 1/3 krūtinės ląstos skersmens (t.y. apie 4 cm kūdikiams ir apie 5 cm vaikams). Labai svarbu po to leisti krūtinės ląstai pakilti. Tiek kūdikiams, tiek vaikams paspaudimų dažnis turėtų būti ne mažesnis nei 100 k./min., bet ne didesnis nei 120 k./min. Jei gaivina vienas žmogus, kūdikiams krūtinės ląstą reikia spausti dviem pirštais, o jei gaivina du ar daugiau, paspaudimai atliekami dviem nykščiais, apglėbus krūtinės ląstą. Vyresniems vaikams paspaudimus galima atlikti viena arba abiem rankomis (taip, kaip patogiau gaivinančiajam). Atvykus greitosios medicininės pagalbos darbuotojams ar gelbėtojams, nukentėjusiojo gaivinimą perims specialistai.

Siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų vandenyje, rekomenduojama laikytis šių taisyklių:

 kuo anksčiau išmokyti vaikus plaukti, t. y. be sustojimo nuplaukti daugiau kaip 200 metrų, arba bent jau plaukimo pradmenų;

 prižiūrėti vandens telkiniuose besimaudančius mažamečius vaikus nepriklausomai nuo jų plaukimo įgūdžių lygio. Stebintys vaikus suaugusieji privalo stovėti vandenyje toliau nuo kranto už vaikus ir neleisti jiems bristi giliau kaip iki juosmens. Net 90 proc. mirčių dėl skendimo įvyksta ne toliau kaip 10 metrų nuo kranto, dėl to svarbu stebėti net prie kranto besimaudančius vaikus visą dėmesį sutelkiant į juos: neskaityti, nežaisti kortomis, nekalbėti telefonu ir neužsiimti jokia kita dėmesį atitraukiančia veikla;

 nevartoti alkoholio, kai prižiūrimi besimaudantys vaikai;

 leisti vaikams maudytis tiks su gelbėjimosi liemenėmis , o vaikams iki 5 m. amžiaus rekomenduojama dėvėti specialias liemenes, kurių dalis eina tarp kojų bei yra galvos atrama. Įsidėmėtina, kad pripučiami „ratai“, „rankovės“ ir kita panaši maudymosi atributika yra tik žaislai, o ne gelbėjimosi priemonės;

 neleisti vaikams maudytis iškart pavalgius: po valgio turi praeiti ne mažiau kaip 60 min. Maudantis vandenyje taip pat neleisti vaikams nieko kramtyti: nei maisto, nei kramtomosios gumos;

 staigiai nešokti į vandenį stipriai įkaitus saulėje ar po didelio fizinio krūvio (pažaidus futbolą, pabėgiojus ir pan.);

 vyresniems, mokantiems plaukti vaikams neleisti maudytis už gylį ribojančių plūdurų;

 aiškinti vaikams apie riziką maudantis neleistinose vietose;

 aiškinti vaikams apie gresiančius pavojus šokant į vandenį žemyn galva nežinomoje vietoje ir neleisti jiems to daryti tam nepritaikytose vietose: nuo medžių, balkonų, skardžių. Daugiausiai stuburo, galvos traumų įvyksta tuomet, kai dugno gylis nesiekia 1,5 metro;

 nesimaudyti su vaikais jūroje esant dideliam bangavimui (esant juodai ar raudonai vėliavai prie gelbėtojų bokštelio);

 besiirstantys su vaikais valtimi ar baidare suaugusieji turi patys mokėti plaukti ir naudotis plaukiojimo priemone. Kiekvienas suaugusysis ir vaikas privalo dėvėti gelbėjimosi liemenę, kadangi jos dėvėjimas 85 proc. sumažina skendimo tikimybę. Sodinti į valtį ne daugiau kaip du gerai mokančius plaukti vaikus vienam suaugusiajam. Neleisti vaikams valtyje suptis, šokinėti;

 vengti povandeninių srovių. Ženklai, įspėjantys apie povandenines sroves: vanduo neįprastos spalvos, raibuliuojantis, putojantis, jame daug gamtinių nuolaužų. Patekus į srovę, reikia plaukti išilgai kranto tol, kol srovė sumažės, ir tik tada plaukti į krantą;

 neleisti vaikams vieniems irstytis valtimis, baidarėmis ar plaustais;

 aptverti prie namų esančius atvirus vandens telkinius ir baseinus iš visų pusių ne žemesne negu 120 cm tvora su rakinamais ar kitaip tvirtai uždaromais ir vaikams neatidaromais varteliais. Tai 95 proc. sumažina skendimo tikimybę; 3

 mokėti suteikti pirmąją pagalbą – nutikus nelaimei skubi pagalba pirmosiomis minutėmis gali išgelbėti vaiko gyvybę.

Parengta pagal www.smlpc.lt rekomendacijas

Plačiau: http://www.smlpc.lt/media/file/Skyriu_info/Metodine_medziaga/suzalojimu_prevencija/Rekomendacijos_skendimu%20prevencija.pdf

2017-06-26 | Naujienos, Tėvelių mokykla, Traumos, Vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimas

Ar patiriate stresą darbe ?

Stresas, patiriamas darbovietėje yra viena iš dažniausiai pasireiškiančių streso rūšių, kenkianti sveikatai ir gyvenimo kokybei tūkstančiams žmonių visame pasaulyje. Kuo streso lygis darbovietėje didesnis, tuo prastesni yra Jūsų rezultatai, dažnėja konfliktai komandų viduje, mažėja pasitenkinimas darbu, krinta motyvacija, daroma neigiama įtaka netgi asmeniniam gyvenimui, taip pat yra kenkiama sveikatai. Taigi, žemiau išvardyti teiginiai – leis greitai nustatyti, ar patiriate stresą darbe.

1. Jaučiate, kad kolegų arba vadovų lūkesčiai bei keliami reikalavimai jums yra gerokai per dideli, lyginant su jūsų įgūdžiais ir sugebėjimais.
2. Jums sunku ilgiau išlikti susikaupus ties viena užduotimi, reikia dažnų pertraukų, organizmas ir protas tiesiog reikalauja poilsio.
3. Pastebite, jog per jautriai reaguojate net ir į menkiausius pokyčius, kurie gali kažkaip paveikti jūsų status quo, greitai sukyla neigiamos emocijos patyrus netgi smulkius impulsus.
4. Nebejaučiate tokio lojalumo savo organizacijai, kurį jautėte darbo pradžioje. Taip pat nebematote savo ateities dabartinėje darbovietėje.
5. Dažniau užsiimate “gaisrų gesinimu”, didelės svarbos ir griežtai laiko apribotomis užduotimis, nei suplanuotu, nuosekliu ir tolygiu darbu.
6. Daugiau energijos skiriate ieškoti pasiteisinimams dėl neatlikto darbo, negu naujų ir efektyvių sprendimų paieškai.
7. Nesijaučiate įvertinti dėl atliekamo darbo bei pasiekiamų rezultatų, tiek psichologiškai, tiek finansiškai.
8. Vis stiprėja pesimistinės (neigiamos) ar nihilistinės (apatiškos, nenorinčios veikti) nuotaikos, vis sunkiau rasti motyvaciją netgi toms užduotims, kurios Jums patinka.
9. Pasibaigus darbo dienai jaučiatės išsekę ir pervargę. Tai yra įprasto malonaus, natūralaus nuovargio priešingybė. Ir tai kartojasi nuolatos, didžiąją savaitės dalį.
10. Jūs nekenčiate pirmadienių ir ypatingai laukiate savaitgalio. O sekmadienio vakare jau jaučiatės prislėgti dėl artėjančios naujos darbų savaitės.
11. Jaučiate, kad nerimas, kilęs darbe, neapleidžia jūsų ir namuose, bendraujant su šeima ar laisvalaiko metu. Atrodo, kad tarsi negalite pabėgti nuo darbo rūpesčių, kad ir kur bebūtumėte.

 

Jeigu pastebite, kad bent keletas iš 11 išvardintų požymių atitinka Jūsų dabartinę situaciją, nemokamame STRONG.lt portale rasite atsakymus ir profesionalų komentarus, kaip kontroliuoti savo stresą ir gyventi bei dirbti efektyviau.

2017-06-20 | Naujienos, Psichikos sveikata

Burbulai burbuliukai…

 

MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO ORGANIZUOTA AKCIJA “PŪSK MUILO BURBULUS, O NE TABAKO DŪMUS” PASAULINEI DIENAI BE TABAKO PAMINĖTI

Gegužės 31 d.  visame Pasaulyje minima diena be tabako. Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras organizavo akciją „Pūsk muilo burbulus, o ne tabako dūmus“ . Šią dieną visi rūkantieji skatinami bent vieną dieną nerūkyti, užsiimti įdomesne veikla ir kurti sveikatai palankią aplinką. Mažeikių rajono ugdymo įstaigos mielai sutiko palaikyti šią akciją. Susirinkę visi drauge darėme apšilimo mankštą šokio ritmu, o paskui jau „burbuliavome“ ir rašėme palinkėjimus sveikatos tema. Svarbu pradėti šviesti visus jau vaikystėje, kad užaugę, galėtų pasirinkti sveiką gyvenimo būdą.

Dalinamės džiugia nuotaika ir renginio nuotraukomis:

 

 

2017-05-31 | Aplinkos sveikata, Fizinis aktyvumas, Naujienos, Psichikos sveikata, Vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimas, Žalingi įpročiai

10 būdų pasakyti „Ne” tabakui

Kova su tabaku skatina siekti kitų globalių tikslų:

* Kova su tabaku ne tik padeda išsaugoti daugelio žmonių gyvybes, sumažinti nelygybę sveikatos apsaugos srityje, bet ir skatina siekti kitų globalių tikslų.

* Visuotinė kova prieš tabaką – tai kova prieš skurdą, badą, klimato kaitą.

* Kryptinga visuomenės sveikatos politika skatintų stabilesnį žemės ūkio ir ekonomikos augimą.

* Dėl padidintų mokesčių tabako gaminiams valstybių biudžetai gautų papildomų pajamų, o tai skatintų finansuoti įvairias visuomenės sveikatos prevencijos paslaugas bei programas.

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras parengė 10 NE tabakui:

 

2017-05-30 | Naujienos, Žalingi įpročiai

PŪSK MUILO BURBULUS, O NE TABAKO DŪMUS

Jei nori dalyvauti akcijoje „PŪSK MUILO BURBULUS, O NE TABAKO DŪMUS” – ateik prie Mažeikių Kultūros Centro gegužės 31 d., 10 val. ir „burbuliuok” kartu su Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuru. Taip paminėsime Pasaulinę nerūkymo dieną, paskutinę dieną mokykloje ir Tarptautinę vaikų gynimo dieną.

2017-05-24 | Naujienos, Žalingi įpročiai

Pratimai, dirbantiems sėdimą darbą

Būkime fiziškai aktyvūs darbo vietoje. Pratimai, dirbantiems sėdimą darbą.

 

Sukabinti pirštus, išversti delnus ir stumti rankas iš pečių tolyn. Palaikyti 10-15 sekundžių, kvėpuoti ramiai. Atpalaiduoti, nuleisti pečius. Kartoti 3-4 kartus.
Sukabinti pirštus, išversti delnus ir stumti rankas aukštyn į lubas. Palaikyti 10-15 sekundžių, kvėpuoti ramiai. Atpalaiduoti, nuleisti rankas. Kartoti 3-4 kartus.
Sukabinti rankas už alkūnių, pakelti taip sukabintas rankas aukštyn virš galvos. Lenktis į šoną ir pabūti tokioje padėtyje 10-15 sekundžių, kvėpuoti ramiai. Paskui lenktis į kitą šoną ir vėl pabūti 10-15 sekundžių. Kartoti po 3 kartus į kiekvieną šoną.
Pakartoti 2 pratimą.
Nuleisti rankas žemyn, įkvėpimo metu kelti pečius aukštyn, palaikyti 5 sekundes ir iškvepiant nuleisti. Kartoti 6 kartus.
Suimti ranką už nugaros traukti ranką skersai žemyn, tuo pačiu metu lenkti galvą į priešingą pusę. Palaikyti 10-15 sekundžių, kvėpuoti ramiai. Tą patį atlikti sukeitus rankas ir lenkiant galvą į kitą pusę. Kartoti po 3 kartus į abi puses.
Sudėti delnus priešais save alkūnių aukštyje. Neatskiriant delnų leisti rankas žemyn, palaikyti 5 sekundes ir vėl pakelti, delnų neatskirti. Kvėpuoti ramiai. Kartoti 5-6 kartus.
Sudėti delnus priešais save pirštais žemyn. Neatskiriant delnų leisti rankas žemyn, palaikyti 5 sekundes ir vėl pakelti, delnų neatskirti. Kvėpuoti ramiai. Kartoti 5-6 kartus.
Sėdint ant kėdės vieną ranką nuleisti, kitą pakelti aukštyn. Pirštai įtempti. Pakeltą ranką tempti aukštyn, nuleistą – žemyn. Pabūti tokioje padėtyje 10-15 sekundžių, ramiai kvėpuoti. Tą patį atlikti sukeitus puses. Kartoti po 3 kartus į kiekvieną pusę.
Sėdint ant kėdės, koją užkelti vieną ant kitos, priešingą ranką uždėti ant kelio ir traukti su ranka kelį į šoną, o pačiam suktis ir žiūrėti į kitą pusę. Tokioje padėtyje pabūti 10-15 sekundžių, ramiai kvėpuoti. Tą patį atlikti į kitą pusę. Kartoti po 3 kartus į kiekvieną pusę.
Sėdint ant kėdės, nugara atitraukti nuo atlošo. Rankas uždėti ant juosmens. Stumti rankomis juosmenį, pečius ir alkūnes stumiant atgal už nugaros, galvą truputį atlošiant atgal. Ramiai kvėpuojant palaikyti 10-15 sekundžių. Kartoti 3 kartus.
Ramiai stovint nuleistomis rankomis pamojuoti laisvai į šonus ir atpalaiduoti rankas.

Informacija paruošta pagal smlpc.lt

2017-05-10 | Fizinis aktyvumas, Naujienos