Pasitikite pavasarį sveiki ir žvalūs.
Nemokamų gegužės mėnesio veiklų kalendorius Jums.
Pasitikite pavasarį sveiki ir žvalūs.
Nemokamų gegužės mėnesio veiklų kalendorius Jums.
Parengta pagal: www.psichika.eu
Cukrus nėra būtinas mūsų organizmui, tačiau išvengti jo kasdienėje mityboje labai sunku. Nors stengiamės stebėti ir bent šiek tiek sumažinti suvartojamą cukraus kiekį, neretai užsimirštame ir įsiberiame šaukštelį cukraus į kavą ar arbatą, saldiname kepinius, naudojame įvairius sirupus ir kitus pagardus. Visiškai atsisakyti saldiklių sunku, todėl siūlome alternatyvą – natūralius saldiklius. Jie gali ne tik pakeisti cukrų gaminant maistą ar saldinant gėrimus, bet ir suteikti žmogaus organizmui naudingų medžiagų.
Medus. Saldus, tąsus medus jau nuo neatmenamų laikų lietuvių kultūroje buvo ne tik maistas, bet ir vaistas, stiprinantis imuninę sistemą ir pasižymintis antibakteriniu poveikiu. Cukrų medumi galima pakeisti beveik visur, o ir prireikia jo žymiai mažiau – medus yra daug saldesnis. Priklausomai nuo medaus rūšies, jame galima rasti geležies, magnio ir daug kitų naudingų organizmui medžiagų. Juo saldinkite arbatą, jogurtą, košes ar vaisių asorti.
Klevų sirupas. Rečiau vartojamas, bet labai naudingas organizmui natūralus saldiklis – klevų sirupas. Šis saldiklis turi didesnę naudingų mineralinių medžiagų koncentraciją ir mažiau kalorijų nei medus. Saldus klevų sirupas yra puikus magnio ir cinko šaltinis. Juo galite pagardinti arbatą, blynelius, jogurtą, avižinę košę, bandeles ar skrudintą pusryčių duoną. Sirupas taip pat puikiai tinka konditeriniams gaminiams. Beje, pirkdami klevų sirupą įsitikinkite, kad tai yra 100 % natūralus sirupas be priedų. „Saldus klevų sirupas yra puikus magnio ir cinko šaltinis. Juo galite pagardinti arbatą, blynelius, jogurtą, avižinę košę, bandeles…“
Melasa. Sveikos mitybos šalininkai dažnai renkasi melasą – tirštą, tamsų ir labai saldų natūralų sirupą. Kitaip nei perdirbtas ir išvalytas cukrus, melasa yra sveikas saldiklis, kuriame gausu kalcio, geležies ir kalio. Melasa suteikia ypatingą skonį įvairiems kepiniams, puikiai tinka saldinti gėrimams, dribsniams, košėms, vaisių patiekalams.
Saldžioji stevija. Stevija laikoma saldžiausiu pasaulyje augalu, kurio lapeliai (žr. pagrindinę straipsnio nuotrauką) yra 10–30 kartų saldesni už cukrų ir neturi kalorijų. Stevija pasižymi antibakterinėmis ir antioksidacinėmis savybėmis, gerina virškinimą, kepenų ir kasos veiklą. Šis natūralus saldiklis puikiai tinka žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu. Stevijos lapeliais galima saldinti tiek gėrimus, tiek maistą.
Kokoso žiedų cukrus. Puiki alternatyva įprastam cukrui – kokoso žiedų cukrus, turintis daug kalio, magnio, cinko, geležies, vitamino B1, B2, B3, B6 ir C. Kokoso žiedų cukrumi galima saldinti arbatą. kavą, kokteilius, jogurtą, pagardinti blynus ar kitus kepinius.
Agavų sirupas. Agavų sirupas taip pat yra puikus natūralus saldiklis, galintis pakeisti cukrų. Šį sirupą galima naudoti saldinant gėrimus, skaninant desertus, blynelius, košę, varškę ar vaisių salotas. Šis saldiklis puikiai tinka žmonėms, kuriems svarbu reguliuoti cukraus kiekį kraujyje.
Taigi variantų, kuo pakeisti naudingų savybių neturintį, o dažnai ir žmogaus organizmui kenkiantį cukrų, – daug. Tereikia nebijoti eksperimentuoti ir nuolat atrasti kažką nauja!
Parengta pagal: www.manosveikata.lt
Kovo 22 d. minima Pasaulinė vandens diena. Šių metų Pasaulinės vandens dienos tema – vanduo ir nuotekos. Vanduo būtinas mūsų sveikatai, švarios upės, ežerai ir pakrančių vandenys svarbūs poilsiui ir verslui. Vanduo yra geriausias pasaulyje tirpiklis. Jis tirpdo, bet pats nepakinta. Ko vanduo neištirpina, jis stumia ar kitaip nešasi su savimi. Toks vanduo apsunksta, tampa nešvarus, dvokia, kyla pavojus plisti ligoms. Tokį nutekamąjį vandenį vadiname nuotekomis. Užterštos nuotekos yra žalingos aplinkai.
Nuotekos gali būti lietaus, pramonės-gamybinės, ūkio-buities. Buitinis nutekamasis vanduo apsivalo lengviau negu pramonės vandenys. Dauguma Lietuvos gyventojų (apie 70 proc.) buitines nuotekas išleidžia į centralizuotas nuotekų surinkimo sistemas Lietuvos miestuose ūkio-buities nuotekos patenka į nuotekų valyklą, kur išvalomos mechaniniu ir biologiniu būdu, tačiau ne visos buitinės nuotekos yra išvalomos.
Plaudami indus ar skalbinius, pasinaudoję tualetu ar vonia, į kanalizaciją nuleidžiame daug užteršto buitinio vandens. Šiandieninėse nuotekose yra daug buityje naudojamos chemijos – įvairių skalbiklių, dezinfekavimo priemonių, baliklių, kuriuose esantys chloro organiniai junginiai yra agresyvūs aplinkai. Patekusios į upes cheminės skalbimo priemonės, kurių nesulaiko valymo įrengimai, prieš užtvankas ir kitas mechanines kliūtis sudaro putų dangą, veikiančią labai panašiai kaip naftos plėvelė. Šiuo metu chemijos pramonė ieško būdų pagaminti lengvai vandenyje irstančias skalbimo priemones.
Mūsų aplinkoje vis didėja antimikrobinių medžiagų likučių, o tai lemia atsparumo antibiotikams vystymąsi, apie kurį dar prieš 70 metų kalbėjo penicilino išradėjas, anglų mikrobiologas Alexanderis Flemingas. Jis teigė, jog netinkamai ir per mažomis dozėmis vartojant antibiotikus bakterijos gali tapti atsparios. Jau šiandien girdime specialistų perspėjimų, kad atsparumas antibiotikams didėja greičiau nei išrandami ar sukuriami nauji antimikrobiniai preparatai. Paviršiniuose vandenyse randama E. coli bakterijų, kurios yra atsparios antibiotikams, o tai apsunkina užsikrėtusių šiomis bakterijomis žmonių gydimą. Taip pat nesustabdomai didėja kitų paplitusių patogenų, tokių kaip salmonelės, enterokokai, auksiniai stafilokokai, atsparumas antibiotikams.
Nepamirškite ir keletos taisyklių, kaip mums, siekiantiems būti sveikais ir ilgaamžiams, tinkamai vartoti vandenį kasdieniame gyvenime. Pravartu laikytis kelių taisyklių:
Svarbu žinoti, kad troškulys nėra dehidratacijos požymis. Jis atsiranda tik tada, kai trūksta 0.5-1 litro vandens. Jei skysčių trūksta daugiau – troškulio nejaučiame. Taigi galvoti, kad „man skysčių nereikia, nes organizmas neprašo“ – klaidinga. Faktinė kiekvieno žmogaus norma priklauso nuo jo valgomo maisto (kiek valgo šviežių daržovių, vaisių, kiek kepto maisto ir pan.), svorio, fizinio aktyvumo, sveikatos būklės bei aplinkos veiksnių. Taigi norma – individuali.
Šiandien Mažeikių l/d „Buratinas” auklėtiniai iškilmingai šventė Vandenėlio gimtadienį, kuriame kalbėjome ne tik apie vandenį, jo būsenas ir taršą, bet ir grojant muzikai, rinkome „nematomus” lašus į delnus, „taškėsi balose” ir pažadėjo saugoti vandenį ir gyvąją gamtą.
Keletas nuotraukų iš renginio:
Parengta pagal sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro – www.smlpc.lt, www.sulieknek.lt duomenis
Mieli mažeikiečiai,
Džiaugiamės galėdami Jus ir vėl pakviesti į pavasarinį, jau tradicija tapusį, nemokamą renginį „Sveikatos dienos Mažeikiuose 2017”, kuris vyks iš karto po Šv. Velykų – balandžio 18-21 dienomis.
Kaip ir kiekvienais metais, laikomės cikliškumo, todėl kiekvieną dieną turėsime vis kitokią sveikatinimo sritį, taigi trumpai apie jas:
10:00 val. – „Sveikatos dienos Mažeikiuose 2017“ atidarymas. Sveikinimo žodis.
Kviečiame visus mūsų partnerius, draugus, socialinius partnerius, miesto ir rajono gyventojus aktyviai dalyvauti atidarymo šventėje. Šis mūsų renginys – puiki proga susitikti visiems po vienu stogu ir pakalbėti ne tik apie atliktus darbus, bet ir ateities vizijas.
10:30 val. – Tapk DONORU – žmonių liudijimai, pasakojimai apie organų donorystę, laukimą bei džiaugsmą gyventi.
Sigito Strazdausko iniciatyva, į svečius sutiko atvykti Lietuvos asociacija „Gyvastis” prezidentė A.Degutytė, kuri plačiau papasakos apie asociacijos veiklą, apie donorystę – sąmoningą žmonių pasirinkimą būti donoru, apie organų donorystės propagavimą, apie įvairiamusę tarpusavio pagalbą, pacientų ir artimųjų švietimą, psichologinę pagalbą. Turėsite galimybę išgirsti tikras istorijas (liudijimus), užduoti klausimus.
14:00 val. – Gryno oro treniruotė
Bandysime „atidaryti” lauko mankštų sezoną. Tikimės oras bus tinkamas ir galėsime pasimėgauti bundančiu pavasariu lauke. Visų, sportiškai apsirengusių, su vandens atsargomis, lauksime Sodų skverelyje, prie treniruoklių. Mankštą lauke ves visuomenės sveikatos specialistė J. Erlickytė-Balvočienė.
16:15 val. – Nėščiųjų mankšta
Kad mažylis gimtų sveikas, visavertis ir ramus, mamai būtina būti fiziškai aktyviai. Nėštumo metu keičiasi moters kūnas, pasislenka pusiausvyros centras – pradeda skaudėti nugarą, atsiranda laikysenos pokyčių. Todėl labai svarbu išmokti reguliuoti stuburui tenkantį naują krūvį, pradėti ruoštis gimdymui, stiprinant kūno raumenis bei širdies ir kraujagyslių sistemą. Mankštos metu atliekami pratimai su savo kūno svoriu įvairiose pradinėse padėtyse, galimose nėštumo metu bei, panaudojant minkštus mažus kamuolius ir terapinius kamuolius. Būkite lengvai, patogiai apsirengusios. Geriausia būtų, kad užsiregistruotumėt iš anksto tel.: 8-443-25268
17:30 val. – PILOXING treniruotė (trenerė: Ž. Martinkienė)
Jei dar nežinote, kas yra piloxing’as, kviečiame NEMOKAMAI išbandyti šią fizinio aktyvumo rūšį. Tai ne tik riebalų ląstelių naikinimas, tai raumenų tvirtinimas bei judesio laisvė! Piloxing yra unikali bokso ir Pilates kombinacija. Šio užsiėmimo metu sudeginama daugiau kalorijų, sutvirtinami raumenys bei didinama ištvermė. Bokso elementai padeda vystyti reakciją, jėgą ir judrumą, o Pilateso pratimai gerina lankstumą, laikyseną bei padeda suformuoti raumenis. Į treniruotę įtraukiami ir nesudėtingi šokių judesiai paįvairinti rutinai. Visumoje kelių disciplinų sujungimas į vieną išblaško monotoniją. Visi pratimai atliekami klausantis ritmingos muzikos, treniruotė gali priminti energingą vakarėlį. Ši mankšta labai populiari Amerikoje bei Didžiojoje Britanijoje. Piloxing nauda sveikatai: Gerinamas viso kūno raumenų tonusas; Jei atliekama be avalynės, sustiprinami pėdų, blauzdų raumenys; Gerinama pusiausvyra, kūno padėties suvokimas; Stabilizuojamas visas korpusas, laikysena; Didinamas plaučių tūris ir kraujotaka per giluminį kvėpavimą; Gerinamas gebėjimas susikaupti; Gerinamas kūno sąmoningumas; Padeda valdyti stresą bei atsipalaiduoti; Po treniruotės jaučiamas didžiavimasis savimi, padidėja pasitikėjimas, jaučiamas džiaugsmas 🙂 Būtina išankstinė registracija tel.: 8-443-25268
BALANDŽIO 19 D. (trečiadienis – Sveikos mitybos diena)
10:00 – 12:00 val. – Kūno sudėties analizatorius
„STEBUKLINGOS“ SVARSTYKLĖS ATSKLEIDŽIA:
KONSULTUOSIME sveikos gyvensenos klausimais ir iš karto po svėrimo, turėsime paskaitą apie maistą, kuris teikia sveikatą
10:30 val. – paskaita: „Maistas teikiantis sveikatą“
Kalbėsime apie tai, koks kūno svoris būtų optimaliausias Jums. Apie tai, kokios pasekmės ir kaip su jomis kovoti, jei turite antsvorį ar nutukimą. Labai aktualu žinoti ir mokėti „skaityti” maisto etiketes ir žinoti, kokie maisto produktai yra tinkami vartoti, o kurių reikia vengti. Apie mitybą, kuri teikia sveikatą kalbės visuomenės sveikatos specialistė M. Nabažaitė.
13:30 val. – paskaita: „Kokį aliejų pasirinkti?“
Ši paskaita skirta atpažinti, nepasimesti aliejų gausoje ir lūžtančiose lentynose nuo produkcijos pasiūlos. labai svarbu, ką vartojame kiekvieną dieną, kaip galėtume pakeisti vieną produktą kitu – labiau naudungu sveikatai. Apie aliejus, jų sudėtį, skirtumus kalbės visuomenės sveikatos specialistė V. Šakienė.
15:00 val. – Sveikos mitybos specialistės R.BOGUŠIENĖS paskaita: „Sveikatai palanki MITYBA “ (reikalinga išankstinė registracija tel.: 8-443-25268)
LEKTORĖ RAMINTA BOGUŠIENĖ – sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė, KTU magistro laipsnis maisto technologijos srityje, maisto saugos ir kokybės specialistė, ekologiškų maisto produktų sertifikavimo ekspertė, sveikos gyvensenos propaguotoja, dviejų vaikų mama ir laimingos šeimos kūrėja, direktorė ir steigėja VšI „Sveikatai palankus”, straipsnių autorė ir aistringa sveikatai palankaus gyvenimo būdo propaguotoja.
17:30 val. – PILOXING treniruotė (trenerė: Ž. Martinkienė)
BALANDŽIO 20 D. (ketvirtadienis – Aplinkos sveikatos diena)
10:00 – paskaita: „Kvėpuok švariais plaučiais“ (svečiuose: gydytoja-pulmonologė A.Kiudulienė)
Džiaugiamės, kad gydytoja-pulmonologė Albina Kiudulienė sutiko mums papasakoti apie aplinkos sveikatą, kuriai didelę įtaką daro užterštas oras ir su juo susijusios įvairios plaučių ligos.
11:00 val. – Kvėpavimo mankšta
Puiki mankšta, kuri padės išmokti tinkamai kvėpuoti. O kvėpavimas, kaip žinia, padės atsipalaiduoti, didins organizmo atsparumą, stiprins kvėpavimo raumenų jėgą. Kvėpavimo mankšta – labai efektyvi gydymo priemonė sergant lėtinėmis bronchų ir plaučių ligomis, profilaktinė priemonė. Mankštą ves visuomenės sveikatos specialistė R. Jonušaitė
13:30 val. – paskaita: „Aplinkos sveikata“
Paskaita apie aplinkos sveikatą, triukšmą ir kitus aplinkos veiksnius, kurie daro teigiamą ir neigiamą poveikį sveikatai, gyvenimo kokybei ir gyvenimo trukmei. Paskaitą ves visuomenės sveikatos specialistė V. Šakienė.
15:00 val. – paskaita: „Žalingų įpročių pasekmės“
Žalingi įpročiai, žalinga elgsena daro didelę neigiamą žalą žmogaus sveikatai. Šiandien sveikatą žalojančių faktorių labai daug: ne tik užterštas oras, triukšmas, bet ir alkoholis, nesveika mityba, rūkymas, narkotinės, psichiką veikiančios edžiagos. Apie visa tai ir dar daugiau kalbės visuomenės sveikatos specialistė R. Jonušaitė.
17:30 val. – PILOXING treniruotė (trenerė: Ž. Martinkienė)
BALANDŽIO 21 D. (penktadienis- Psichikos sveikatos diena)
08:30 val. – PILOXING treniruotė (trenerė: Ž. Martinkienė)
10:30 val. – Meno terapija
Viena labiausiai laukiamų veiklų-terapijų. Kai galima „išsilieti” popieriuje, kai galima „paleisti” mintis ir taip geriau pažinti save. Terapinį užsiėmimą ves visuomenės sveikatos specialistė V. Šakienė.
13:30 val. – paskaita-žaidimas: „Pažink save“ (žaidimą ves Psichologinės pedagoginės tarnybos specialistė V.Šinkevičienė)
Paskaita-žaidimas – įdomi forma atskleisti jūsų asmenybės tipą, vidinius išgyvenimus, gyvenimo tikslus ir siekius. Kiekvienu gyvenimo periodu žmogus priima vis kitokius sprendimus. Bendraudamas su kitais, pažindamas save jis vis labiau pažįsta save. Pažadame įdomią savęs pažinimo valandą. Registruokitės, nerimaujam, kad salėje pritrūks vietos.
15:30 val. – paskaita: „Gyvenimas yra gražus“ (svečiuose psichologė V. Servutienė. Reikalinga išankstinė registracija tel.: 8-443-25268)
Ši profesionali psichologė – tai mūsų „sveikatos dienų” garbės svečias. Drąsiai galime tai teigti, nes auditorija (Biuro salė) būna pilnut pilnutėlė. Jos paskaitos – tai galimybė bent trumpam „pabėgti” nuo įkirių, slogių minčių ir įvertinti, kad „gyvenimas yra gražus”. Kviečiame registruotis iš anksto. „Sveikatos dienos Mažeikiuose 2017“ uždarymas
PROGRAMA (atsisiųsti) SVEIKATOS DIENOS MAŽEIKIUOSE 2017
SVEIKATOS DIENOS MAŽEIKIUOSE 2017
Saikingas fizinis aktyvumas ir kasdienė gimnastika teigiamai naudinga visą nėštumo periodą, padeda išvengti nereikalingų kilogramų, stiprina raumenis ir palengvina gimdymą. Prieš pradedant mankštintis reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, ir tik jam leidus pradėti sportuoti (esmė ta, kad tokia veikla tinka ne visoms moterims).
Iki šiol atlikti tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas padeda išlaikyti geresnę gyvenimo kokybę bei kūno įvaizdį nėščiosioms, padeda išvengti per didelio svorio prieaugio, sumažina nugaros ir dubens skausmų, šlapimo nelaikymo tikimybę, padeda išvengti depresijos nėštumo metu ir pogimdyviniu periodu. Kai kurie tyrimų rezultatai leidžia manyti, kad sportuojančioms nėščiosioms mažėja rizika susirgti gestaciniu diabetu, preeklampsija, patirti kai kurias gimdymo komplikacijas. Mažėja tikimybė, jog nėštumas bus užbaigtas cezario pjūvio operacija ar gimdymas užsitęs. Be išvardintos naudos tinkamas fizinis krūvis pakelia nuotaiką, padeda geriau išsimiegoti, sumažina vidurių užkietėjimo bei kojų venų varikozės tikimybę.
Nėščiosioms rekomenduojama fizinė veikla:
Treniruočių intensyvumas taip pat turėtų atitikti moters fizinę būklę ir nėštumo trimestrą. Paprasčiausias būdas pasitikrinti, ar nepersistengiate yra „kalbėjimo testas“, t. y. treniruotės intensyvumas turėtų būti toks, jog sugebėtumėte nepritrūkstant oro palaikyti pokalbį. Sudėtingesnis metodas – stebėti širdies susitraukimų dažnio pokyčius.
Simptomai, rodantys kad reikia nutraukti fizinį krūvį ir pasikonsultuoti su gydytoju:
Jei nėštumas yra sveikas, tuomet tikrai verta tęsti fizinius pratimus ir palaikyti gerą savijautą bei sveikatą nėštumo metu!
Gera psichinė sveikata sąlygoja žmogaus būtį ir yra visuomenės gerovės pagrindas. Tik psichiškai sveikas žmogus gali įgyvendinti savo tikslus, svajones ir būti naudingas visuomenei. Psichikos ligos yra labai paplitusios ir užima pirmą vietą tarp kitų ligų. Mokslinė – techninė revoliucija ir su ja susiję reiškiniai didina nervinę, psichinę ir emocinę įtampą. Tai kenkia žmogaus organizmui – žaloja nervinę bei psichinę sistemą – dėl to dažniau sergama neuroze, funkcinėmis nervų sistemos ligomis, alkoholizmu, narkomanija, dažniau apima depresija, daugiau gimsta fiziškai ir psichiškai nepilnaverčių vaikų. Turinčių psichikos sveikatos sutrikimų žmonių skaičius vis didėja. Vis sudėtingesni žmonių tarpusavio santykiai. Rizikos veiksniai, sukeliantys psichikos ligas taip pat yra: skurdas, nedarbas, vienatvė, migracija, karai, socialinis-ekonominis neužtikrintumas. Žmogus, sergantis psichikos liga, kartais nesugeba logiškai mąstyti, kritiškai vertinti savo būklę, poelgių ir aplinkos, taigi pakinta jo elgesys, kalba, santykiai su aplinkiniais.
Siekdami išsaugoti gerą psichinę sveikatą, sušvelninti ligos padarinius, pasveikti, turime išmanyti apie psichiką ir jos sutrikimus. Pirmiausia reikėtų ugdyti aplinkinių toleranciją ligoniui, dar labai svarbu – būti fiziškai aktyviems.
Reguliarūs fiziniai pratimai arba jų derinimas pagerina įvairių lėtinių ligų būklę (pvz. depresines nuotaikas ir kt.). Fizinis krūvis mažina stresą, taip pat veikia biologiškai veiklių medžiagų pusiausvyrą smegenyse. Įrodyta, kad sergant depresija sumažėja serotonino kiekis smegenyse. Fizinė mankšta didina serotonino kiekį smegenyse, tuo mažindama depresijos ir nerimo simptomus, ir tai teigiamai veikia psichinę sveikatą.
Mankštos nauda akivaizdi. Fizinio aktyvumo naudą psichinei sveikatai pažymi S. Saudargienė ir kiti, teigdami, kad mankštos metu nukreipiamas ligonių dėmesys į skausmingus dirgiklius ir todėl po mankštos pagerėja psichinė būsena. Ligoniui suvokus, jog jis gali įvykdyti tam tikrą darbą ar užduotį, padidėja jo savigarba, kas taip pat teigiamai veikia psichinę būseną. Sugebėjimas atlikti jam optimalią fizinę mankštą, bendravimas jos metu su kitais asmenimis suteikia ligoniui pasitikėjimo savimi, atitraukia jį nuo slegiančių minčių ir kitų dirgiklių, o tai daro teigiamą poveikį jo psichinei būklei. Kai kurie tyrėjai teigia, kad mankštinimasis dažnai yra ne blogesnė gydymo priemonė, nei antidepresantai, ypač esant nesunkiai depresijos formai. Kasdienis fizinis aktyvumas, nepaisant formos, mažina dirbančiųjų asmenų psichinių simptomų pasireiškimą.
Fiziniai pratimai teikia psichologinę ir fizinę naudą dėl šių priežasčių: pagerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, mažina cholesterolio kiekį, reguliuoja kraujo spaudimą, reguliuoja svorį, pagerina raumenų tonusą. Atliekant fizinius pratimus mažėja streso požymiai:
Visi žinome apie vitaminų ir mineralų svarbą gerai sveikatai, bet yra dar vienas labai svarbus ir, deja, vis dar ignoruojamas sveikatos veiksnys – enzimai (kitaip dar vadinami fermentais). Enzimai yra sudėtiniai baltymai, kuriuos gamina kiekvienas augalas ir gyvas organizmas. Geriausias enzimų šaltinis – švieži vaisiai ir daržovės. Organizmą valantys enzimai kaupiasi kepenyse. Geriausia juos vartoti tarp valgymų – tada jie nenaudojami virškinimui, o patenka tiesiai į kepenis ir kraują ir dalyvauja organizmo valyme.
Yra trijų kategorijų enzimai:
Metaboliniai enzimai – remontuoja ląsteles ir optimalų organizmo funkcionavimą. Jie daugiausiai gaminami pačiose ląstelėse.
Virškinimo enzimai (daugumą gamina kasa) – padeda suvirškinti valgomą maistą (suskaido maistą į pasisavinamą formą). Virškinimo enzimai atlieka tris pagrindines funkcijas:1) virškina baltymus – suskaido į amino rūgštis, 2) virškina riebalus – suskaido į riebalines rūgštis ir gliceridus ir 3) virškina angliavandenius -suskaido į gliukozę. Bet tie patys virškinimo enzimai gali būti panaudojami ir kaip metaboliniai – ląstelių remontui.
Maisto enzimai – enzimai randami žaliame, aukštos temperatūros (iki 47C), nepaveiktame maiste. Visas augalinis temperatūroje neapdorotas maistas turi savų enzimų, kurie maistui patekus į organizmą padeda jį virškinti ir taip organizmas nenaudoja savų enzimų – neapkraunama kasa ir ji gali gaminti daugiau metabolinių/sisteminių enzimų ląstelių remontui. Maistą verdant ar kitaip apdorojant aukštesnėje nei 47C temperatūroje visi enzimai žūva. Ir, deja, dauguma žmonių šiandien daugiausia vartoja apdorotą, rafinuotą maistą, kuriame nėra enzimų. Virškinimo ir maiste randami enzimai atlieka tą pačią funkciją – virškiną ir skaido maistą, kad ląstelės jį galėtų pasisavinti. Savų enzimų turi šviežios daržovės, vaisiai, nepasterizuoti ar kitaip temperatūroje neapdoroti pieno produktai, žali kiaušiniai, ir net mėsa (cathepepsinas)
Žalioje natūralioje formoje daugelis maisto produktų turi pakankamai enzimų, kad suvirškintų savyje esančius ingredientus. Puikus pavyzdys yra bananas. Neprinokęs bananas (tokie dažnai parduodami parduotuvėse – kai yra žalios spalvos) turi apie 20% krakmolo. Natūraliai banane esantis enzimas amilazė šį krakmolą paverčia į cukrų ir dėl šios priežasties bananas tampa saldus ir žievės spalva pasikeičia į geltoną (valgant žalios spalvos bananą jis dėl jame esančio krakmolo yra nesaldus, todėl nusipirkus žalius bananus reikia juos palikti kelioms dienoms šiltoje vietoje ir jie savaime prinoks). Prinokę bananai ir kiti vaisiai yra idealus energijos šaltinis ir juos valgant organizmas neeikvoja savų enzimų. Ir dažnai klaidingai bijoma valgyti vaisius dėl juose esančio cukraus, bet, kaip jau ne kartą esu rašęs, vaisiuose esantis cukrus yra pasisavinamas lėčiau ir yra ne tas pats, kas baltas cukrus. Nepaisant to, diabetikai vaisius turi vartoti saikingai, nes per didelis jų kiekis gali per daug pakelti gliukozės kiekį kraujyje.
Enzimai padeda valytis žarnynui, nes suskystina jo turinį ir dėl to lengviau vyksta šalinimas. Jie padeda virškinimui ir įsisavinimui, nes suskaido maistą. Suskaidytas maistas suskystėja, todėl žarnynas dirba lengviau ir greičiau. Sutrumpėja maisto šalinimo trukmė, greičiau pasišalina toksinai, išvengiama vidurių užkietėjimo. Taigi, artėjant „žaliųjų“ augalų sėjai ir derliui – valgykite kuo daugiau žalios spalvos turinčių daržovių (špinatai, salotos, kopūstai, petražolės, paprika, brokoliai, kalafiorai, žirneliai, agurkai ir t.t.) ir vaisių (obuoliai, kiviai, bananai, vynuogės (bet labai saldžios – vartoti saikingai, ypač diabetikams) ir t.t.) ir kuo mažiau jas apdorokite.
Straipsnis parengtas pagal: Dr. Edward Howell, Enzyme nutrition www.naturalnews.com
