Ar darbas darže gali būti naudingas sveikatai?

Pavasaris asocijuojasi su bundančia gamta ir kartu primena apie žiemą primirštus darbus lauke. Vieniems tai – darbas, kitiems – atsipalaidavimo ir mėgstamas laisvalaikio praleidimo būdas. Bet ar žinojote, kad sodininkystė ir daržininkystė gali būti laikoma ir pačiu tikriausiu sportu, kuris atneša naudą ne tik fizinei, bet ir psichinei savijautai? Mokslininkų teigimu, darbas darže gali prilygti treniruotei, taip pat padeda deginti kalorijas ir teigiamai veikia protinę veiklą.

Vos pusvalandis darbo sode padidina žmogaus lankstumą, stiprina sąnarius bei raumenis, mažina kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį kraujyje, taip pat susirgimo diabetu, širdies ligomis ir osteoporoze riziką. Be to, ši veikla yra dar viena priežastis pajudėti sėdimą darbą dirbantiems žmonės, o kartu ir galimybė ne tik pravalyti mintis ar plaučius grynu oru, bet ir gauti reikiamą vitamino D kiekį, kuris yra itin reikalingas kaulams bei širdžiai.

Reguliari sodininkystė yra itin rekomenduojama vyresnio amžiaus žmonėms, nes ši veikla sumažina insulto ir širdies smūgio tikimybę 30 procentų. Vis dėlto šiai amžiaus grupei svarbu ir nepersistengti – reikia nuolat stebėti savo organizmą. Rekomenduojama pasitikrinti širdies ritmą.

Daugelio nemėgstamas ravėjimas, pasirodo, irgi naudingas deginant kalorijas! Vos pusvalandis darbo siekiant išlaisvinti savo daržą nuo piktžolių moterims leidžia atsikratyti 120, o vyrams 157 kcal. 30 minučių žemės perkasimo moterims sudegino vidutiniškai 150, vyrams – 197 kcal. Per tiek pat laiko pjaunant veją su mechanine žoliapjove atitinkamai sudeginamos 181 ir 236 kcal. Taigi, jeigu graužia sąžinė dėl neseniai sukrimsto mėsainio – nesijaudinkite. Vidutiniškai valanda darbo sode šias kalorijas kaipmat sudegins.

Sodininkystė yra bene geriausias būdas vyresniems žmonėms, norintiems kovoti su psichinių funkcijų, mąstymo ar atminties sutrikimais. Pasirodo, kad, kasdien užsiimant sodininkyste, šį negalavimo rizikos veiksnį galima sumažinti net 36 procentais! Taip yra todėl, kad tokiu būdu mes ne tik įdarbiname didžiulę dalį savo fizinių pajėgų, bet ir smegenis – ugdome problemų sprendimo įgūdžius, iš naujo mokomės mokytis, geriname kantrybę, atmintį, susikaupimą ir ugdome sąmoningumą. Taigi, sodininkystė galėtų būti puikus būdas siekiantiems malšinti stresą. Darbas sode padeda sumažinti kortizolio, streso hormono, lygį. Tai savo ruožtu taip pat gali teigiamai atsiliepti ne tik smegenų darbui, bet ir sveikatai.

Ir galiausiai, tai, ką užsiauginsime patys, valgysime su daug didesniu pasigardžiavimu negu iš parduotuvės nusipirktą maistą. Taip nėra tik todėl, kad savo jėgomis užauginti ir puoselėti pomidorai yra skanesni. Paprastai, augindami įvairias kultūras savo darže, mes žinome, kuo jos buvo tręšiamos, kokiomis sąlygomis jos augo ir kaip buvo prižiūrimos. Žmonės, auginantys daržoves ar vaisius savo sode, stengiasi kiek įmanoma mažiau joms pakenkti ir užauginti jas sveikas, sultingas ir skanias – juk dažniausiai siekiama ne maksimalaus daržovių kiekio, o kokybės.

Parengta remiantis www.WHO.int informacija

„Sveikatos bangos 25-metis“

Per Lietuvą vilnija sveikatą stiprinančių mokyklų bangos renginiai. Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras taip pat prisijungė prie nacionalinio renginio „Sveikatą stiprinančių mokyklų banga per Lietuvą“.

2018 m. nepaprasti – švenčiame ne tik Lietuvos valstybės 100-metį, bet ir sveikatą stiprinančios mokyklos mini savo veiklos 25-metį. 1992 m. Europos Tarybos, Europos Bendrijos, Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro bendromis pastangomis pradėtas kurti Europos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklas. Lietuva oficialiai į šį tinklą buvo priimta 1993 m. Šiuo metu Lietuvos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklui priklauso 430 šalies mokyklų iš 57 savivaldybių.

Šio 2018 m. renginio tikslas  – parodyti vietos bendruomenei, kad jau 25 metus egzistuoja mokyklos, kurioms svarbu ne tik akademiniai pasiekimai, bet  ir mokinių bei visos  vietos bendruomenės sveikata.

Prie renginio, kuris vykos Gabijos take prisijungė 10 Mažeikių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, 250 vaikų. Visi jie darė mankštą, dalyvavo estafetėse, piešė kreidelėmis, pūtė muilo burbulus. Tikime, kad kuo anksčiau vaikai supras sveiko gyvenimo, aktyvaus laisvalaikio būdus, tuo sveikesnį, kokybiškesnį gyvenimą jie nugyvens.

 

Balandžio 11 d. 13 val. vyko Mažeikių mokyklų „sveikatos banga“ Sodų trikampio skverelyje. Šiame renginyje dalyvavo 15 ugdymo įstaigų, apie 500 moksleivių, kurie šventiškai pražygiavo, atliko mankštą.

 

 

Sveikos gyvensenos tyrimas

2018-03-21 Biuro posėdžių salėje vyko pasitarimas dėl suaugusiųjų gyvensenos tyrimo atlikimo. Šiems tyrimams metodiškai vadovauja Higienos institutas, o juos organizuos ir vykdys savivaldybės teritoriją aptarnaujantys visuomenės sveikatos biuro specialistai.

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad šių metų balandžio-gegužės mėnesiais Mažeikių rajone bus apklausiami 18 metų amžiaus ir vyresni gyventojai. Atsitiktiniu būdu atrinktų gyventojų bus prašoma užpildyti anketą. Apklausa anoniminė, duomenys bus panaudoti tik apibendrinti kartu su kitų tyrimo dalyvių atsakymais. Apibendrinti tyrimo rezultatai atskleis esamą gyvensenos situaciją Lietuvoje ir mūsų rajone, o pakartotinai atlikus tyrimą, leis stebėti gyvensenos rodiklių pokyčius.

Prašome gyventojų būti geranoriškais ir aktyviai dalyvauti apklausoje. Apklausėjus (tai bus moterys) bus galima atpažinti pagal jų aprangą, kurios dėvės šviesą atspindinčią liemenę su Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro logotipu bei vardą ir pavardę žyminčiu ženkliuku.

Daugiau informacijos apie gyvensenos tyrimo vykdymą gali suteikti Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Oksana Budienė tel. 8-443-41499.

 

Pasitikrinkite, ar jūs ir jūsų vaikas miegojo pakankamai ?

Šiandien minima Tarptautinė miego diena. Kad jaustumėte gyvenimo džiaugsmą ir kiekvieną rytą nubustumėte gerai nusiteikę, energingi, pozityvūs būtina gerai išsimiegoti. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, miegas yra vienas svarbiausių fizinės sveikatos komponentų, kurio pagrindinė funkcija – atkurti organizmo jėgas. Dėl šios priežasties miegas gyvybiškai būtinas kiekvieno žmogaus fizinei, psichinei ir emocinei gerovei palaikyti. Esminis miegą apibūdinantis požymis yra miego kokybė. Tik visavertis ir kokybiškas miegas turi neabejotiną naudą žmogaus sveikatai. Nepakankamai miegantiems žmonėms silpnėja atmintis, suvokimo ir pažinimo gebėjimai, trukdantys mokytis ir įsisavinti naujas žinias. Žemiau pateikiame kokybiško miego laiką pagal amžiaus grupes. Pasitikrinkite.

Vaikai/kūdikiai:

  • Naujagimiai (0–3 mėn.) – 14–17 val.
  • Kūdikiai (4–11 mėn.) – 12–15 val.
  • Vaikai (1–2 metai) – 11–14 val.
  • Ikimokyklinio amžiaus vaikai (3–5 metai) – 10–13 val.
  • Mokyklinio amžiaus vaikai (6–13 metų) – 9–11 val.
  • Paaugliai (14–17 metų) – 8–10 val.

Suaugusiems:

  • Jaunuoliai (18–24 metai) – 7–9 val.
  • Suaugusieji (26–64 metai) – 7–9 val.
  • Senyvo amžiaus žmonės (> 65 metai) – 7–8 val.

Viena pagrindinių sąlygų prieš naktį – išvėdinkite miegamąjį, venkite „pilno pilvo“, nepiktnaudžiaukite alkoholiu, stenkitės užmigti be televizoriaus ir kompiuterio. Statistika byloja, jei sutrinka miegas, rizika susirgti širdies ligomis padidėja beveik 2,5 karto. Jei žmogus turėjo širdies ritmo sutrikimų, jų pasikartojimo rizika, esant nemigai, pakyla iki 80 procento. Insulto rizika sutrikus miegui padidėja 1,5 karto. Išsimiegokite.

Kada lošimas tampa probleminiu?

Kol šalyje svarstoma drausti ar ne įsigyti loterijos bilietėlių jaunesniems nei 16 metų asmenims, kai kurios šeimos susiduria su kur kas pavojingesniu reiškiniu – probleminiu lošimu. Taigi kas yra probleminis lošimas?

Probleminis lošimas – tai rizikingas lošimas, dėl kurio formuojasi problemos kurioje nors svarbioje gyvenimo srityje. Jeigu lošimas užima didžiąją dalį Jūsų laiko, jam yra skiriama didesnė pinigų dalis, nei pagrindiniams poreikiams patenkinti, siekiate atsilošti, lošimams skiriamas biudžetas viršija Jūsų realias pajamas, tęsiate lošimą, ignoruodami galimas pasekmes – Jūs galimai Probleminis lošėjas.

Jeigu asmuo aukoja savo laiką ir pinigus azartiniams lošimams tuo pačiu kenkdamas sau ir kitiems, yra jaučiamas stiprus potraukis lošti, vertėtų kreiptis pagalbos į specialistus.

Probleminio lošimo simptomai, priežastys ir pasekmės

Lošimas yra viena klastingiausių žmogaus ydų, kadangi lengvų pinigų iliuzija ir neatsakingas lošimas gali greitai privesti prie finansinio žlugimo. Nepriklausomai nuo to, kurią lošimo rūšį Jūs ar Jūsų artimieji lošia, ar tai būtų pokeris, ar lažybos, ar lošimo automatai – didžiausi šansai laimėti visuomet yra lošimo organizatorių pusėje. Dėl to labai svarbu būti tinkamai pasiruošus, kad laisvalaikio pramoga netaptų skaudžia problema Jums ar Jūsų artimajam.

Priklausomybė nuo azartinių lošimų ir probleminis lošimas

Pirmiausia išsiaiškinkime sąvoką „Azartinis lošimas“. Tai žaidimas iš pinigų, kurio rezultatas yra visiškai atsitiktinis įvykis, skirtingai nuo kitų žaidimų, kurių rezultatai priklauso nuo žaidėjų įgūdžių, sugebėjimų žaisti ir laimėti žaidimą.

Priklausomybė nuo azartinių lošimų, dar kitaip žinoma kaip kompulsyvus lošimas arba ludomanija, tai psichikos sutrikimas, vienas iš impulsų kontrolės sutrikimų. Kompulsyvūs lošėjai negali kontroliuoti savo impulso lošimui, net ir tuo metu, kuomet supranta, kad lošimas sukelia kančias jiems patiems ar jų artimiesiems. Ir nepriklausomai nuo aplinkybių, lošimas ar mintys apie lošimą tampa vieninteliu dalyku, kurio geidžia lošiantysis. Kompulsyvūs lošėjai lošia nepriklausomai nuo savo finansinių galimybių ir nuotaikų. Jie lošia būdami liūdni, linksmi ar prislėgti. Net suprasdami, kad visos tikimybės laimėti yra ne jų pusėje, net ir tuo metu, kai jie negali sau leisti pralaimėti dėl finansinių problemų, priklausomi nuo lošimų asmenys negali atsisakyti liguisto poreikio lošti.

Daugiau apie lošimus ir priklausomybes nuo azartinių žaidimų: http://nebenoriu-losti.lt/patologinis-losimas/

Kaip elgtis su į priklausomybę įklimpusiais lošėjais (paaugliais taip pat) :

-Paaugliu losima

Probleminis lošimas_Tai butina zinoti kiekvienam

„Cepelininis“ dangus

„Cepelininis dangus“ – tokį, Lietuvai būdingą, dangų šiandien pavadino mano kolegė. Manau, kad ji teisi. Žinoma, galime pradėti diskutuoti apie tai, kad patys esame šviesa (arba tamsa), patys esame savo laimės (nelaimės) kalviai, patys sau kuriame (griauname) gyvenimą ir svajones.

Bet pripažinkime, mielieji, kad tas „cepelininis“ dangus – su tiek mažai saulės ir šviesos – nori nenori – (pri)verčia pozityvumui užsisklęsti po devyniais užraktais.

Juk mokslininkai nustatė, kad  „žydrame danguje ją (Saulę – aut.past.) matome truputį mažiau negu pusę viso galimo jai spindėti laiko – apie 43-44%. Nors mūsų respublika nedidelė, bet Saulė joje šviečia gana netolygiai. Daugiausia Saulės spindulių gauna pajūris. Čia per metus Saulė vidutiniškai spindi beveik 150 valandų ilgiau negu rytinėje respublikos dalyje. Pavyzdžiui Nidoje vidutiniškai per metus Saulė šviečia 1908 valandas, Palangoje-1836, Kaune-1790, Vilniuje-1673 valandas. Tai daugiamečiai klimatiniai vidurkiai“ (www.fizika.lm.lt).

Ką tai reiškia ? Ogi tai, kad labai dažnai būna, kad per visus metus – kas trečia diena kaip „cepelininės“ spalvos dangus. Brr… Tada skubame į soliariumus – pasisemti dirbtinės saulės šviesos, skubame rezervuoti pavasario atostogas prie Adrijos jūros arba vartojame vitaminą D. Sako, jis „šviesos vaistas“ . Jei jaučiate, kad raumenims trūksta tonuso, kankina niūri nuotaika, dažnai sergate, gali būti, kad negalavimų priežastis – vitamino D trūkumas. Vitaminas D atsakingas už tai, kad organizmas sėkmingai įsisavintų kalcį. Kalcis gyvybiškai svarbus, jei norite turėti sveikus kaulus, dantis ir kitas kaulines bei kremzlines struktūras. Žmonėms su mažesniu nei 30 ng / ml vitamino D kiekiu kraujyje yra didžiausia ankstyvos mirties rizika dėl įvairių ligų. Tačiau tirdami mirtingumo atvejus mokslininkai priėjo išvadą, jog daugiau ne visada reiškia geriau: nustatyta, kad jokios papildomos naudos sveikatai nėra, kai vitamino D kiekis žmogaus kraujyje viršija 50 ng / ml.

Kai trūksta šviesos, ne dirbtinės, bet natūralios, šildančios ir nuotaiką keliančios, dažnai apima mieguistumas, nuovargio jausmas, padidėja apetitas (ypač saldumynams), įvairūs skausmai, negalavimai ir susirgimai.

Bet visada yra galimybė – „ištraukti save už plaukų“ – taip kaip padarė Baronas Miunhauzenas pats save už plaukų ištraukęs iš pelkės. Štai puikiai tą būseną atspindintis paveikslėlis iš interneto platybių, kuris kaip priverstinė priemonė gerai nuotaikai, o neretai daugeliui įprastinė kasdienė būsena….

Šypsokitės – šiandien meilės diena 🙂

Tai TIK Epilepsija ?!

Epilepsija – viena dažniausių neurologinių ligų, pasireiškianti pasikartojančiais priepuoliais. Vis dėlto pacientai pabrėžia, kad labiausiai slegia ne priepuoliai, o mitais apipintas visuomenės požiūris – sunku susirasti darbą, užmegzti artimus ryšius, o dėl prieš 15 metų paplitusios klaidingos „šaukšto burnon“ taisyklės, daugybė žmonių netgi turi sulaužytus žandikaulius ar yra netekę dantų.

                      Epilepsija gali susirgti bet kuris žmogus ir bet kuriame amžiuje. Lietuvoje šiuo metu tokių žmonių yra apie 26 tūkst. (arba 1 proc. šalies gyventojų), tačiau tikrai ne visi sergantys yra diagnozuoti.

                      Kadangi skirtingos smegenų sritys kontroliuoja skirtingas kūno dalis, epilepsijos simptomai gali būti labai įvairūs. Prieš patirdami pirmąjį traukulių priepuolį net 50 proc. žmonių patiria ne tokius ryškius simptomus – tai gali būti staigūs trumpi galūnių patrūkčiojimai, užsisvajojimai ar nutirpimai. Daliai pacientų taip ir nepavyksta nustatyti ligos išsivystymo priežasties, taigi esant įtarimų, kad minėti simptomai gali būti epilepsijos požymis, patartina iš karto kreiptis į specialistą.

SVARBU ĮSIDĖMĖTI PRIEPUOLIO PRADŽIOS LAIKĄ

                      Net 70 proc. pacientų pavyksta pasiekti, kad vartojant vaistus priepuoliai visai nesikartotų.  Nors kiekvienais metais vis daugėja specifiniams pacientų poreikiams pritaikytų vaistų, o gatvėse vis rečiau matomi epilepsijos priepuolius patiriantys žmonės, suteikti pirmąją pagalbą priepuolio atveju turėtų mokėti kiekvienas.

                      Didelių priepuolių metu žmogus neretai prikanda liežuvį arba žandą. Anksčiau buvo manoma, kad reikia kažką sukišti į burną, kad taip nenutiktų, o iš tikrųjų liežuvis prikandamas iš pat pradžių, tada, kai žmogus krenta. Kai tai išaiškėjo, pasikeitė ir rekomendacijos – jokiu būdu nieko nekiškite į burną, nes liežuvį žmogus jau prikando, o, kišant kažką į burną, kai įsitempę visi raumenys, galima sulaužyti žmogui žandikaulį, išlaužti dantis.

                      Nepaprastai svarbu apsaugoti žmogaus galvą – patraukti pavojingus daiktus ir padėti po galva ką nors minkšto. Pasistenkite paguldyti žmogų ant šono, tačiau jokiu kitu būdu nemėginkite sulaikyti traukulių. Taip pat svarbu įsidėmėti priepuolio pradžios laiką – ilgiausiai priepuolis trunka 2 minutes. Jei traukuliai tęsiasi ilgiau nei  3 minutes, būtina iškviesti greitąją pagalbą. Medikų dėmesys taip pat būtinas, jei traukulius patiria nepažįstamas žmogus ir nėra žinoma jo ligos istorija.

Pagal http://www.provizorius.lt

P.S. – Jau šį trečiadienį (vasario 14 d.) 16:30 val. ateik ir pamatyk, kaip taisyklingai paguldyti epilesijos priepuolio ištiktą žmogų į stabilią šoninę padėtį. Nes juk paprasta jį paversti į šoną, kai jis smulkesnis už tave ar toks pat, bet jei didesnis ir kur kas stambesnis? ?

MEZGIMO NAUDA SVEIKATAI

Mes visi turime pomėgių. Užsiimdami mėgstama veikla, atsipalaiduojame ir nustumiame stresą į šoną. Jei niekada nebandėte megzti, tyrimo, kurį pristatysime, rezultatai gali būti pakankama priežastis to išmokti.

                 Tyrimai rodo, kad po mezgimo absoliuti dauguma žmonių jaučiasi labai laimingi. Daugelis jų teigė, jog mezga tiesiog tam, kad atsipalaiduotų ir atsikratytų įtampos. Be to, tie, kurie virbalus į rankas ima dažniau, daugiau kalbėjo apie  protinį ir emocinį palengvėjimą nei tie, kurie mezga rečiau. Mezgantieji teigė besijaučiantys ramesni, laimingesni, mažiau liūdintys, nerimaujantys ir labiau pasitikintys savimi.

                 Mezgimas su draugais gali padėti gerinti problemų sprendimą ir atidumą bei rankų judesių koordinaciją ir erdvinį suvokimą. Jis taip pat gali suteikti jums pasididžiavimo ir pasiekimo jausmą, ugdyti kantrybę, atkaklumą, kūrybingumą, teigiamai veikia atmintį.

                 Tyrėjai padarė išvadą, kad „mezgimas turi didelę psichologinę ir socialinę naudą, kuri gali prisidėti prie žmogaus gerovės ir gyvenimo kokybės.“ Įdomi ir kita tyrimo išvada: žmonės, kurie mezgė grupėmis, buvo dar laimingesni nei mezgusieji vieni.

                 Tyrimo autoriai aiškina: „Mezgant galima pasiekti meditacinę būseną, ši veikla gali suteikti tokią pat naudą kaip meditacija. Vadinasi, netgi nebūtina mokytis meditacijos subtilybių ar užsiimti specialia praktika, nes tą patį efektą galima pasiekti paprastai − mezgant. Kai kurie netgi nurodo mezgimą pasitelkti vietoje jogos.“

                 Tyrimai rodo, kad mezgimas labai susijęs su atidumu bei meditacija ir tai turi didelę įtaką protui. Kai užsiimame kūryba, mūsų smegenys išskiria dopamino, kuris yra natūralus antidepresantas. Daugelis mokslininkų mano, kad kūrybinė veikla  mažina įvairius sveikatos sutrikimus ir stabdo organizmo senėjimą, gerina smegenų veiklą. Kūryba  padeda sumažinti depresiją.

Parengta remiantis www.lietuvė.lt informacija

Meno terapija – dekupažas

Visus metus siekiame žmonių sąmoningesnio požiūrio į sveikatą bei jos išsaugojimą įvairiomis prevencijos priemonėmis. Šv. Kalėdos – tai dar viena graži proga ir galimybė pabūti kartu. Gruodžio 8-osios popietę į Biuro mažąją salę sugūžėjo norintys išbandyti meno terapiją – dekupažą. Pamokėlę vedė Mažeikių Kalnėnų pagrindinės mokyklos psichologė – Daiva Gerikienė. Susirinkusiųjų širdis taip pat apšildė literatės iš Mažeikių menų studijos “Erdvė”. Primename, kad meno terapija – tai vienas iš psichologinės pagalbos būdų, kuris padeda išreikšti susikaupusius jausmus bei spręsti kylančius sunkumus saugioje aplinkoje, naudojant meninės raiškos priemones – piešimą, poeziją, muziką, fotografiją, šokį, teatrą. Norint dalyvauti meno terapijoje – nereikia išankstinio meninio pasiruošimo ar specialių įgūdžių. Svarbiausia – noras dalyvauti!

Dar kartą apie rudeninę depresiją

Šypsena padeda ilgiau išlikti jaunatvišku.

Šypsantis, veido raumenys pakelia veido raukšles, todėl žmogus atrodo kur kas jaunesnis.

 

KAS ? – Depresija yra afektinis sutrikimas, tai reiškia, pirmiausiai susijęs su mūsų emociniu pasauliu, nuotaikomis, gali pasireikšti „pasunkėjusiomis“ emocijomis – liūdesiu, nusivylimu, bejėgiškumo, kartais beviltiškumo jausmais.

Depresiška būsena apima tris komponentus:

  • sunkios mintys ir
  • jausmai bei
  • sulėtėjusi veikla.

Todėl, vis dažnėjančią pilkumą, tamsumą ir lietų – negalime priskirti rudens depresijai. Nes depresija – kur kas sunkesnė liga nei tik nuotaikos nebuvimas.

KODĖL ? – Rudeninė depresija atsiranda dėl cheminių medžiagų, kurių gamybai įtakos turi saulės šviesa, balanso pakitimų smegenyse – tai serotoninas ir melatoninas. Serotoninas yra hormonas, atsakingas už gerą nuotaiką. Jo gamyba veikiant saulės šviesai didėja. Melatoninas reguliuoja miego procesą organizme. Tamsoje jis gaminamas labai greitai, todėl mus apima mieguistumas. Šviesoje melatonino gamyba krinta ir pabundame. Kai sutrinka serotonino ir melatonino gamybos balansas organizme, susergama depresija.

KAIP (prevencija) ? – Lengviausia pradėti tą būseną keisti nuo veiklos: daugiau judėti, mankštintis, nepamirštant stebėti gamtą, aplinką, per pietų pertrauką „apibėgti kvartalą“, stengtis planuoti savo veiklą ir to plano laikytis.

Pajudėti siūlome ir mes : jau rugsėjo 29 d., 17 val. – bėgimas „Už sveiką širdį“ (Pasaulinei širdies dienai paminėti)

Spalio mėnesį atnaujinsime vakarines mankštas dirbantiesiems;

Spalio mėnesį lauksime grįžtant į mamyčių mankštas su vaikais;

Sekite mūsų naujienas ir visada būkite aktyvūs.

 

Ir nepaliaukite šypsotis – rudens lietūs nebebus gąsdinantys 😉