Dar kartą apie rudeninę depresiją

Šypsena padeda ilgiau išlikti jaunatvišku.

Šypsantis, veido raumenys pakelia veido raukšles, todėl žmogus atrodo kur kas jaunesnis.

 

KAS ? – Depresija yra afektinis sutrikimas, tai reiškia, pirmiausiai susijęs su mūsų emociniu pasauliu, nuotaikomis, gali pasireikšti „pasunkėjusiomis“ emocijomis – liūdesiu, nusivylimu, bejėgiškumo, kartais beviltiškumo jausmais.

Depresiška būsena apima tris komponentus:

  • sunkios mintys ir
  • jausmai bei
  • sulėtėjusi veikla.

Todėl, vis dažnėjančią pilkumą, tamsumą ir lietų – negalime priskirti rudens depresijai. Nes depresija – kur kas sunkesnė liga nei tik nuotaikos nebuvimas.

KODĖL ? – Rudeninė depresija atsiranda dėl cheminių medžiagų, kurių gamybai įtakos turi saulės šviesa, balanso pakitimų smegenyse – tai serotoninas ir melatoninas. Serotoninas yra hormonas, atsakingas už gerą nuotaiką. Jo gamyba veikiant saulės šviesai didėja. Melatoninas reguliuoja miego procesą organizme. Tamsoje jis gaminamas labai greitai, todėl mus apima mieguistumas. Šviesoje melatonino gamyba krinta ir pabundame. Kai sutrinka serotonino ir melatonino gamybos balansas organizme, susergama depresija.

KAIP (prevencija) ? – Lengviausia pradėti tą būseną keisti nuo veiklos: daugiau judėti, mankštintis, nepamirštant stebėti gamtą, aplinką, per pietų pertrauką „apibėgti kvartalą“, stengtis planuoti savo veiklą ir to plano laikytis.

Pajudėti siūlome ir mes : jau rugsėjo 29 d., 17 val. – bėgimas „Už sveiką širdį“ (Pasaulinei širdies dienai paminėti)

Spalio mėnesį atnaujinsime vakarines mankštas dirbantiesiems;

Spalio mėnesį lauksime grįžtant į mamyčių mankštas su vaikais;

Sekite mūsų naujienas ir visada būkite aktyvūs.

 

Ir nepaliaukite šypsotis – rudens lietūs nebebus gąsdinantys 😉

Ar patiriate stresą darbe ?

Stresas, patiriamas darbovietėje yra viena iš dažniausiai pasireiškiančių streso rūšių, kenkianti sveikatai ir gyvenimo kokybei tūkstančiams žmonių visame pasaulyje. Kuo streso lygis darbovietėje didesnis, tuo prastesni yra Jūsų rezultatai, dažnėja konfliktai komandų viduje, mažėja pasitenkinimas darbu, krinta motyvacija, daroma neigiama įtaka netgi asmeniniam gyvenimui, taip pat yra kenkiama sveikatai. Taigi, žemiau išvardyti teiginiai – leis greitai nustatyti, ar patiriate stresą darbe.

1. Jaučiate, kad kolegų arba vadovų lūkesčiai bei keliami reikalavimai jums yra gerokai per dideli, lyginant su jūsų įgūdžiais ir sugebėjimais.
2. Jums sunku ilgiau išlikti susikaupus ties viena užduotimi, reikia dažnų pertraukų, organizmas ir protas tiesiog reikalauja poilsio.
3. Pastebite, jog per jautriai reaguojate net ir į menkiausius pokyčius, kurie gali kažkaip paveikti jūsų status quo, greitai sukyla neigiamos emocijos patyrus netgi smulkius impulsus.
4. Nebejaučiate tokio lojalumo savo organizacijai, kurį jautėte darbo pradžioje. Taip pat nebematote savo ateities dabartinėje darbovietėje.
5. Dažniau užsiimate “gaisrų gesinimu”, didelės svarbos ir griežtai laiko apribotomis užduotimis, nei suplanuotu, nuosekliu ir tolygiu darbu.
6. Daugiau energijos skiriate ieškoti pasiteisinimams dėl neatlikto darbo, negu naujų ir efektyvių sprendimų paieškai.
7. Nesijaučiate įvertinti dėl atliekamo darbo bei pasiekiamų rezultatų, tiek psichologiškai, tiek finansiškai.
8. Vis stiprėja pesimistinės (neigiamos) ar nihilistinės (apatiškos, nenorinčios veikti) nuotaikos, vis sunkiau rasti motyvaciją netgi toms užduotims, kurios Jums patinka.
9. Pasibaigus darbo dienai jaučiatės išsekę ir pervargę. Tai yra įprasto malonaus, natūralaus nuovargio priešingybė. Ir tai kartojasi nuolatos, didžiąją savaitės dalį.
10. Jūs nekenčiate pirmadienių ir ypatingai laukiate savaitgalio. O sekmadienio vakare jau jaučiatės prislėgti dėl artėjančios naujos darbų savaitės.
11. Jaučiate, kad nerimas, kilęs darbe, neapleidžia jūsų ir namuose, bendraujant su šeima ar laisvalaiko metu. Atrodo, kad tarsi negalite pabėgti nuo darbo rūpesčių, kad ir kur bebūtumėte.

 

Jeigu pastebite, kad bent keletas iš 11 išvardintų požymių atitinka Jūsų dabartinę situaciją, nemokamame STRONG.lt portale rasite atsakymus ir profesionalų komentarus, kaip kontroliuoti savo stresą ir gyventi bei dirbti efektyviau.

Burbulai burbuliukai…

 

MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO ORGANIZUOTA AKCIJA “PŪSK MUILO BURBULUS, O NE TABAKO DŪMUS” PASAULINEI DIENAI BE TABAKO PAMINĖTI

Gegužės 31 d.  visame Pasaulyje minima diena be tabako. Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras organizavo akciją „Pūsk muilo burbulus, o ne tabako dūmus“ . Šią dieną visi rūkantieji skatinami bent vieną dieną nerūkyti, užsiimti įdomesne veikla ir kurti sveikatai palankią aplinką. Mažeikių rajono ugdymo įstaigos mielai sutiko palaikyti šią akciją. Susirinkę visi drauge darėme apšilimo mankštą šokio ritmu, o paskui jau „burbuliavome“ ir rašėme palinkėjimus sveikatos tema. Svarbu pradėti šviesti visus jau vaikystėje, kad užaugę, galėtų pasirinkti sveiką gyvenimo būdą.

Dalinamės džiugia nuotaika ir renginio nuotraukomis:

 

 

20 patarimų, kaip ir ką valgyti, kad nesigailėtume:

  1. Valgyk, kad numalšintum alkį, bet neprisikimšk. Valgyk, kol pasijusi 80 proc. sotus. Atsiplėšk nuo stalo dar jausdamas nedidelį alkį. Mūsų pilvas lėtapėdis, jo receptoriams prireikia 20 minučių, kad susiprastų.
  2. Valgyk atsipalaidavęs, patogiai, ne stačiomis. Sumuštinis bėgte yra tiesus kelias į virškinimo streiką. Kava išsinešimui? Tu rimtai?! Keturi peiliai – skrandžiui, skoniui, pagarbai kavai ir ekologijai.
  3. Maistu nekamšyk streso ar liūdesio. Stresas kelia sumaištį ne tik sieloje, bet ir galvoje. Veikiami streso mes darome keistus pasirinkimus, dėl kurių vėliau gailimės. Valgymo sutrikimų ekspertai perspėja: moterys turi polinkį persivalgyti streso būsenos.
  4. Nevalgyk iš nuobodulio. Yra du patikimi būdai, norint nuslopinti įprotį valgyti iš nuobodulio. Vienas – prieš valgant atsigerti. Geriau ne sulčių ar vyno, o vandens arba arbatos be cukraus. Antras – pradėti rašyti mitybos dienoraštį, kuriame sąžiningai susirašytumėte savo kiekvieną kąsnį.
  5. Valgyk lėtai, mažomis porcijomis. Bent 10–20 (iki 32) kartų sukramtyk prieš nurydamas. Lėtai valgydamas sąmoningiau jausi, kada dar esi alkanas, o kada šiaip kemši. Kuo smulkiau sukramtytas maistas, tuo jį lengviau virškinti ir įsisavinsi maistines medžiagas bei energiją.
  6. Susilaikyk nuo užkandžių. Laukis save apgaudinėjęs, kad užkandžiaudamas suvalgysi mažiau. Pasiskaičiuok kalorijas ir pats įsitikinsi. O jeigu vesi maisto dienoraštį, pamatysi, kad užkandžiavimas ir nuobodulys yra tos sesutės per kalnelį, kurios ne tik susieina, bet dar ir prisidirba.
  7. Valgyk tris kartus per dieną. Savo mitybos plano laikykis griežtai, nieko neankstindamas ir nevėlindamas. Ir tegu pagrindinis patiekalas būna vidurdienio (nuo 11 val. iki 14 val.), kai mūsų virškinimas pats aktyviausias. Valgydami reguliariai mes siunčiame signalus savo kūnui: „Nestresuok, bus to maisto, nebadausim.“
  8. Tegu 50 proc. maisto sudaro daržovės. Daržovės turi mažiau kalorijų. Augalinį maistą kramtome ilgiau, jis sočiau užkemša skrandžio tūrį. Tačiau daržovė daržovei nelygi. Jei nori geriau jaustis ar numesti svorio, atsisakyk bulvių ir šakninių daržovių, nes jos turi daug krakmolo.
  9. Niekada nesakyk „niekada“. Tarkim, tau patinka saldumynai ar kepiniai, bet tu žinai, kad jie kenkia tavo formoms. Laikykis savo mitybos plano su išlygomis, mažytėmis nuodėmėmis. Penkias dienas per savaitę būk pavyzdingas, savaitgalį save palepink. Ir lepindamas niekada nesigraužk. Kirsk su malonumu tai, kas teikia malonumą.
  10. Išsimiegok.Kiekvieną rytą kelkis tuo pačiu laiku, o vakare eik miegoti iki vidurnakčio (idealiausia – iki 23 val.). Jeigu vakare alkio jausmas trukdo užmigti, nesikankink, suvalgyk kuklią porciją baltyminio maisto. Ir jau savo labui pasirūpink, kad porcija tikrai būtų maža.
  11. Judėk, netingėk. Nesakau – bėgiok, nes manau, kad bėgimas labiau tinka arkliams, nes jų stuburas horizontalus. Vaikščiok, lengvai mankštinkis, dvi dienas per savaitę aktyviai sportuok, nepamiršk jėgos pratimų. Neturi laiko? Tik nereikia! Atsikelk penkiolika minučių anksčiau, pradėk kad ir nuo 15 minučių trukmės ryto tempimų. Žiūrėk – gal sportavimo apetitas ims ir pabus.
  12. Naudok omega-3 riebalų rūgštis. Šis papildas apsaugos tavo kepenis, kurios kenčia nuo persivalgymo ar cukraus pertekliaus. Be to, geriau miegosi, oda taps švelnesnė, kraujospūdis sumažės, atmintis pagerės.
  13. Gerk vandenį. Mūsų kūną vidutiniškai 60 proc. sudaro vanduo. Kūdikystėje vandens yra kur kas daugiau – iki 75 proc. Senstant vandens atsargos senka, sudaro vos 50 proc. Kuo kūnas raumeningesnis, tuo jame daugiau vandens. Ir priešingai – kuo daugiau riebalų, tuo mažiau vandens. Nori gražaus kūno? Gerk vandenį, kad ląstelės normaliai funkcionuotų ir nesiliautų savaiminė organizmo detoksikacija.
  14. Nebijok kavos. Kava prieš sportavimą netgi gali paspartinti riebalų skaidymą. Vienas puodelis kavos per dieną tikrai nepakenks, tačiau jeigu kava piktnaudžiausime – galime turėti atvirkštinį poveikį.
  15. Šokoladas gerai ne tik laimei, bet ir virškinimui.Kakava mažina cholesterolį ir reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Kakavos sudėtyje esantis antioksidantas polifenolis gali pasitarnauti kaip puiki prevencinė priemonė nuo kraujagyslių ir onkologinių ligų.
  16. Kokosų aliejus. Kokosų aliejus organizmo sistemą natūraliai aprūpina vidurinės grandies sočiosiomis rūgštimis (trigliceridais) ir savo maistinėmis savybėmis toli lenkia palmių aliejų, motinos pieną ir neapdorotą karvės pieną. Šios rūgštys, patekusios į mūsų kepenis, virsta energijos bomba, kuri padeda deginti riebalų perteklių. Dar viena geroji kokosų aliejaus savybė – gerai malšina alkį.
  17. Aitrioji paprika, bet ne pica. Aitriosios paprikos aktyvusis komponentas kapsaicinas (alkaloidas) žadina energiją ir metabolizmą. Tačiau geriau vartoti nepersistengiant, ribotais kiekiais. Žalioji arbata. Priskiriama prie energinių gėrimų, plius greitina riebalų skaidymą. Ir už šį poveikį turėtume dėkoti ne kofeinui, o teaninui, amino rūgščiai, kuri padeda subalansuoti smegenų veiklą, slopina nerimą, žadina fizinę ir mentalinę energiją.
  18. Ispaninio šalavijo sėklos.Šios skaidalų ir ląstelienos karalienės pranoksta bet kurį kitą maisto produktą omega-3 rūgščių kiekiu. Ispaninio šalavijo sėklos stimuliuoja ir nepriekaištingai reguliuoja virškinimą.
  19. Saikingas baltymų vartojimas gali pagreitinti kilogramų tirpimą. Tačiau gyvulinius baltymus žmogaus organizmui skaidyti nėra lengva, jie gali išprovokuoti nepageidaujamą stresą.
  20. Vertingiausias baltymų šaltinis ­– tai gėlavandenis mikroskopinis dumblis spirulina. Spirulinos sudėtyje yra daugiau nei 50 biologiškai aktyvių veikliųjų medžiagų, reikalingų organizmui.
  21. Juodieji perlai – acai uogos. Šias uogas nokina Amazonės džiunglių kopūstpalmės. Tai vienas iš populiariausių papildų. Jų sudėtyje yra natūraliai stiprių antioksidantų ir medžiagų apykaitą bei ląstelių atsinaujinimą skatinančių elementų. Acai uogos vadinamos supermaistu – padeda mesti svorį, gydo sąnarių uždegimus, valo organizmą ir stiprina sveikatą.

Parengta pagal: www.psichika.eu

Sveikatos dienos Mažeikiuose 2017

Mieli mažeikiečiai,

Džiaugiamės galėdami Jus ir vėl pakviesti į pavasarinį, jau tradicija tapusį, nemokamą renginį „Sveikatos dienos Mažeikiuose 2017“, kuris vyks iš karto po Šv. Velykų – balandžio 18-21 dienomis.

Kaip ir kiekvienais metais, laikomės cikliškumo, todėl kiekvieną dieną turėsime vis kitokią sveikatinimo sritį, taigi trumpai apie jas:

BALANDŽIO 18 D. (antradienis – Fizinio aktyvumo diena) 

10:00 val. – „Sveikatos dienos Mažeikiuose 2017“ atidarymas. Sveikinimo žodis.

Kviečiame visus mūsų partnerius, draugus, socialinius partnerius, miesto ir rajono gyventojus aktyviai dalyvauti atidarymo šventėje. Šis mūsų renginys – puiki proga susitikti visiems po vienu stogu ir pakalbėti ne tik apie atliktus darbus, bet ir ateities vizijas.

10:30 val. –  Tapk DONORU – žmonių liudijimai, pasakojimai  apie organų donorystę, laukimą bei džiaugsmą gyventi.

Sigito Strazdausko iniciatyva, į svečius sutiko atvykti Lietuvos  asociacija „Gyvastis” prezidentė A.Degutytė, kuri plačiau papasakos apie asociacijos veiklą, apie donorystę – sąmoningą žmonių pasirinkimą būti donoru, apie organų donorystės propagavimą, apie įvairiamusę tarpusavio pagalbą, pacientų ir artimųjų švietimą, psichologinę pagalbą. Turėsite galimybę išgirsti tikras istorijas (liudijimus), užduoti klausimus.

14:00 val. – Gryno oro treniruotė 

Bandysime „atidaryti“ lauko mankštų sezoną. Tikimės oras bus tinkamas ir galėsime pasimėgauti bundančiu pavasariu lauke. Visų, sportiškai apsirengusių, su vandens atsargomis, lauksime Sodų skverelyje, prie treniruoklių. Mankštą lauke ves visuomenės sveikatos specialistė J. Erlickytė-Balvočienė.

16:15 val. – Nėščiųjų mankšta

Kad mažylis gimtų sveikas, visavertis ir ramus, mamai būtina būti fiziškai aktyviai. Nėštumo metu keičiasi moters kūnas, pasislenka pusiausvyros centras – pradeda skaudėti nugarą, atsiranda laikysenos pokyčių. Todėl labai svarbu išmokti reguliuoti stuburui tenkantį naują krūvį, pradėti ruoštis gimdymui, stiprinant kūno raumenis bei širdies ir kraujagyslių sistemą. Mankštos metu atliekami pratimai su savo kūno svoriu įvairiose pradinėse padėtyse, galimose nėštumo metu bei,  panaudojant minkštus mažus kamuolius ir terapinius kamuolius. Būkite lengvai, patogiai apsirengusios. Geriausia būtų, kad užsiregistruotumėt iš anksto tel.: 8-443-25268

17:30 val. – PILOXING treniruotė (trenerė: Ž. Martinkienė)

Jei dar nežinote, kas yra piloxing’as, kviečiame NEMOKAMAI išbandyti šią fizinio aktyvumo rūšį. Tai ne tik riebalų ląstelių naikinimas, tai raumenų tvirtinimas bei judesio laisvė! Piloxing yra unikali bokso ir Pilates kombinacija. Šio užsiėmimo metu sudeginama daugiau kalorijų, sutvirtinami raumenys bei didinama ištvermė. Bokso elementai padeda vystyti reakciją, jėgą ir judrumą, o Pilateso pratimai gerina lankstumą, laikyseną bei padeda suformuoti raumenis. Į treniruotę įtraukiami ir nesudėtingi šokių judesiai paįvairinti rutinai. Visumoje kelių disciplinų sujungimas į vieną išblaško monotoniją. Visi pratimai atliekami klausantis ritmingos muzikos, treniruotė gali priminti energingą vakarėlį. Ši mankšta labai populiari Amerikoje bei Didžiojoje Britanijoje. Piloxing nauda sveikatai: Gerinamas viso kūno raumenų tonusas; Jei atliekama be avalynės, sustiprinami pėdų, blauzdų raumenys; Gerinama pusiausvyra, kūno padėties suvokimas; Stabilizuojamas visas korpusas, laikysena; Didinamas plaučių tūris ir kraujotaka per giluminį kvėpavimą; Gerinamas gebėjimas susikaupti; Gerinamas kūno sąmoningumas; Padeda valdyti stresą bei atsipalaiduoti; Po treniruotės jaučiamas didžiavimasis savimi, padidėja pasitikėjimas, jaučiamas džiaugsmas 🙂 Būtina išankstinė registracija tel.: 8-443-25268

 

BALANDŽIO 19 D. (trečiadienis – Sveikos mitybos diena)

10:00 – 12:00 val. – Kūno sudėties analizatorius

„STEBUKLINGOS“ SVARSTYKLĖS ATSKLEIDŽIA:

  • kūno masės indeksą,
  • kūno riebalų ir raumenų santykį,
  • metabolinį amžių ir kt. rodiklius.

KONSULTUOSIME sveikos gyvensenos klausimais ir iš karto po svėrimo, turėsime paskaitą apie maistą, kuris teikia sveikatą

10:30 val. – paskaita: „Maistas teikiantis sveikatą“

Kalbėsime apie tai, koks kūno svoris būtų optimaliausias Jums. Apie tai, kokios pasekmės ir kaip su jomis kovoti, jei turite antsvorį ar nutukimą. Labai aktualu žinoti ir mokėti „skaityti“ maisto etiketes ir žinoti, kokie maisto produktai yra tinkami vartoti, o kurių reikia vengti. Apie mitybą, kuri teikia sveikatą kalbės visuomenės sveikatos specialistė M. Nabažaitė. 

13:30 val. – paskaita: „Kokį aliejų pasirinkti?“

Ši paskaita skirta atpažinti, nepasimesti aliejų gausoje ir lūžtančiose lentynose nuo produkcijos pasiūlos. labai svarbu, ką vartojame kiekvieną dieną, kaip galėtume pakeisti vieną produktą kitu – labiau naudungu sveikatai. Apie aliejus, jų sudėtį, skirtumus kalbės visuomenės sveikatos specialistė V. Šakienė.

15:00 val. – Sveikos mitybos specialistės R.BOGUŠIENĖS paskaita: „Sveikatai palanki MITYBA “ (reikalinga išankstinė registracija tel.: 8-443-25268)

LEKTORĖ RAMINTA BOGUŠIENĖ – sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė, KTU magistro laipsnis maisto technologijos srityje, maisto saugos ir kokybės specialistė, ekologiškų maisto produktų sertifikavimo ekspertė, sveikos gyvensenos propaguotoja, dviejų vaikų mama ir laimingos šeimos kūrėja, direktorė ir steigėja VšI „Sveikatai palankus”, straipsnių autorė ir aistringa sveikatai palankaus gyvenimo būdo propaguotoja.

17:30 val. –  PILOXING treniruotė (trenerė: Ž. Martinkienė)

 

BALANDŽIO 20 D. (ketvirtadienis – Aplinkos sveikatos diena)

10:00 – paskaita: „Kvėpuok švariais plaučiais“ (svečiuose: gydytoja-pulmonologė A.Kiudulienė)

Džiaugiamės, kad gydytoja-pulmonologė Albina Kiudulienė sutiko mums papasakoti apie aplinkos sveikatą, kuriai didelę įtaką daro užterštas oras ir su juo susijusios įvairios plaučių ligos.

11:00 val. – Kvėpavimo mankšta

Puiki mankšta, kuri padės išmokti tinkamai kvėpuoti. O kvėpavimas, kaip žinia, padės atsipalaiduoti, didins organizmo atsparumą, stiprins kvėpavimo raumenų jėgą. Kvėpavimo mankšta – labai efektyvi gydymo priemonė sergant lėtinėmis bronchų ir plaučių ligomis, profilaktinė priemonė. Mankštą ves visuomenės sveikatos specialistė R. Jonušaitė

13:30 val. – paskaita: „Aplinkos sveikata“ 

Paskaita apie aplinkos sveikatą, triukšmą ir kitus aplinkos veiksnius, kurie daro teigiamą ir neigiamą poveikį sveikatai, gyvenimo kokybei ir gyvenimo trukmei. Paskaitą ves visuomenės sveikatos specialistė V. Šakienė.

15:00 val. –  paskaita: „Žalingų įpročių pasekmės“

Žalingi įpročiai, žalinga elgsena daro didelę neigiamą žalą žmogaus sveikatai. Šiandien sveikatą žalojančių faktorių labai daug: ne tik užterštas oras, triukšmas, bet ir alkoholis, nesveika mityba, rūkymas, narkotinės, psichiką veikiančios edžiagos. Apie visa tai ir dar daugiau kalbės visuomenės sveikatos specialistė R. Jonušaitė.

17:30 val. –  PILOXING treniruotė (trenerė: Ž. Martinkienė)

 

BALANDŽIO 21 D. (penktadienis- Psichikos sveikatos diena)

08:30 val. – PILOXING treniruotė (trenerė: Ž. Martinkienė)

10:30 val. – Meno terapija  

Viena labiausiai laukiamų veiklų-terapijų. Kai galima „išsilieti“ popieriuje, kai galima „paleisti“ mintis ir taip geriau pažinti save. Terapinį užsiėmimą ves visuomenės sveikatos specialistė V. Šakienė.

13:30 val. – paskaita-žaidimas: „Pažink save“ (žaidimą ves Psichologinės pedagoginės tarnybos specialistė V.Šinkevičienė)

Paskaita-žaidimas – įdomi forma atskleisti jūsų asmenybės tipą, vidinius išgyvenimus, gyvenimo tikslus ir siekius. Kiekvienu gyvenimo periodu žmogus priima vis kitokius sprendimus. Bendraudamas su kitais, pažindamas save jis vis labiau pažįsta save. Pažadame įdomią savęs pažinimo valandą. Registruokitės, nerimaujam, kad salėje pritrūks vietos.

15:30 val. – paskaita: „Gyvenimas yra gražus“ (svečiuose psichologė V. Servutienė. Reikalinga išankstinė registracija tel.: 8-443-25268)

Ši profesionali psichologė – tai mūsų „sveikatos dienų“ garbės svečias. Drąsiai galime tai teigti, nes auditorija (Biuro salė) būna pilnut pilnutėlė. Jos paskaitos – tai galimybė bent trumpam „pabėgti“ nuo įkirių, slogių minčių ir įvertinti, kad „gyvenimas yra gražus“. Kviečiame registruotis iš anksto. „Sveikatos dienos Mažeikiuose 2017“ uždarymas

PROGRAMA (atsisiųsti) SVEIKATOS DIENOS MAŽEIKIUOSE 2017

SVEIKATOS DIENOS MAŽEIKIUOSE 2017

 

Gera psichinė sveikata – visuomenės gerovės pagrindas. Ką daryti? – Sportuoti !

Gera psichinė sveikata sąlygoja žmogaus būtį ir yra visuomenės gerovės pagrindas. Tik psichiškai sveikas žmogus gali įgyvendinti savo tikslus, svajones ir būti naudingas visuomenei. Psichikos ligos yra labai paplitusios ir užima pirmą vietą tarp kitų ligų. Mokslinė – techninė revoliucija ir su ja susiję reiškiniai didina nervinę, psichinę ir emocinę įtampą. Tai kenkia žmogaus organizmui – žaloja nervinę bei psichinę sistemą – dėl to dažniau sergama neuroze, funkcinėmis nervų sistemos ligomis, alkoholizmu, narkomanija, dažniau apima depresija, daugiau gimsta fiziškai ir psichiškai nepilnaverčių vaikų. Turinčių psichikos sveikatos sutrikimų žmonių skaičius vis didėja. Vis sudėtingesni žmonių tarpusavio santykiai. Rizikos veiksniai, sukeliantys psichikos ligas taip pat yra: skurdas, nedarbas, vienatvė, migracija, karai, socialinis-ekonominis neužtikrintumas. Žmogus, sergantis psichikos liga, kartais nesugeba logiškai mąstyti, kritiškai vertinti savo būklę, poelgių ir aplinkos, taigi pakinta jo elgesys, kalba, santykiai su aplinkiniais.

Siekdami išsaugoti gerą psichinę sveikatą, sušvelninti ligos padarinius, pasveikti, turime išmanyti apie psichiką ir jos sutrikimus. Pirmiausia reikėtų ugdyti aplinkinių toleranciją ligoniui, dar labai svarbu – būti fiziškai aktyviems.

Reguliarūs fiziniai pratimai arba jų derinimas pagerina įvairių lėtinių ligų būklę (pvz. depresines nuotaikas ir kt.). Fizinis krūvis mažina stresą, taip pat veikia biologiškai veiklių medžiagų pusiausvyrą smegenyse. Įrodyta, kad sergant depresija sumažėja serotonino kiekis smegenyse. Fizinė mankšta didina serotonino kiekį smegenyse, tuo mažindama depresijos ir nerimo simptomus, ir tai teigiamai veikia psichinę sveikatą.

Mankštos nauda akivaizdi. Fizinio aktyvumo naudą psichinei sveikatai pažymi S. Saudargienė ir kiti, teigdami, kad mankštos metu nukreipiamas ligonių dėmesys į skausmingus dirgiklius ir todėl po mankštos pagerėja psichinė būsena. Ligoniui suvokus, jog jis gali įvykdyti tam tikrą darbą ar užduotį, padidėja jo savigarba, kas taip pat teigiamai veikia psichinę būseną. Sugebėjimas atlikti jam optimalią fizinę mankštą, bendravimas jos metu su kitais asmenimis suteikia ligoniui pasitikėjimo savimi, atitraukia jį nuo slegiančių minčių ir kitų dirgiklių, o tai daro teigiamą poveikį jo psichinei būklei. Kai kurie tyrėjai teigia, kad mankštinimasis dažnai yra ne blogesnė gydymo priemonė, nei antidepresantai, ypač esant nesunkiai depresijos formai. Kasdienis fizinis aktyvumas, nepaisant formos, mažina dirbančiųjų asmenų psichinių simptomų pasireiškimą.

Fiziniai pratimai teikia psichologinę ir fizinę naudą dėl šių priežasčių: pagerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, mažina cholesterolio kiekį, reguliuoja kraujo spaudimą, reguliuoja svorį, pagerina raumenų tonusą. Atliekant fizinius pratimus mažėja streso požymiai:

  •  Raumenų tempimas, raumenų susitraukimo ir atsipalaidavimo kaita atliekant pratimus atpalaiduoja įtemptus raumenis.
  • Fizinio krūvio metu, t. y. suaktyvėjus medžiagų apykaitai, suvartojamas hormonų, cukraus ir riebalų rūgščių, patekusių į kraują, perteklius.
  • Fizinio krūvio metu organizme didėja endorfinų (neuroinhibitorių) gamyba, jie slopina stresinę reakciją ir sukelia ramią euforijos būseną.
  • Žmogus išmoksta atsipalaidavimo būdų ir nesąmoningai juos panaudoja įvairių stresinių situacijų metu.

Ar žinote, kad pyktis labiausia kenkia.. Jums patiems ?

Pyktis yra emocija ir jis linkęs kauptis. Žmonės, kurie save kontroliuoja ir to pykčio stengiasi neparodyti, tam tikrose situacijose prikaupia pykčio, jis viduje akumuliuojasi ir po ilgo laiko nutylėjimų, kai persipildo kantrybės taurė, žmogus nebeišlaiko.

Psichologas Dr. Marius Daugelavičius išskiria keturias pykčio rūšis:

Pirmoji – vidinis kovotojas. Tai yra natūralus, prigimtinis pyktis, kuris egzistuoja kiekviename žmoguje. Tai tas vidinis gynėjas, kovotojas, karys, kuris mums formuoja gebėjimą pastovėti už save. Tai kaip ir gamtoje, kiekvienas gyvūnas turi kažkaip už save pastovėti, apsiginti. Net ir bailiausias zuikis, užspaustas į kampą, pradeda kovoti. Tokios kilmės pyktis žmogui leidžia siekti pergalės, kovoti ir laimėti, nugalėti baimę, veikia, kaip varomoji jėga. Tai gerasis pyktis ir net kažkuria prasme – lyderio savybė. Žmogus, kuris neleidžia sau supykti, kad pakovotų už save, niekaip negali būti lyderis. Dažniausiai nėra pergalės be pykčio. Iš pykčio galima labai daug ką nuveikti, tai puiki varomoji jėga.

pyk1

Antras rūšis – pyktis, kylantis iš mūsų susikurtų taisyklių. Kai žmonės galvoja, kad reikia vaikščioti, elgtis, gyventi būtent taip, o ne kitaip. Toks žmogus save kontroliuoja ir gyvena pagal tas taisykles. Bet gyvenimas dažnai prieštarauja žmogaus susikurtoms taisyklėms. Tarkime, žmogus yra įpratęs ir turi taisyklę, kad šlepetės turi būti sukrautos kairėje prieškambario pusėje, o jo šeimos nariai tokios taisyklės neturi. Jie šlepetes sukrauna visiškai kitaip, tad žmogui, kuris įsikibęs į savo taisykles, būtinai kyla pyktis. Kuo daugiau žmogus turi taisyklių, kaip viskas turi būti pagal jį ir jų laikosi, tuo daugiau pykčio ir agresijos jis generuoja. Kita vertus, jeigu žmogus būtų lankstesnis, jam nekiltų tiek daug pykčio.

pyk3

Trečia rūšis – gynybinis pyktis ir agresija, kylantis tuomet, kai žmogus jaučiasi nesaugus. Jei žmogus mano, kad vidinis jautrumas, nepasitikėjimas savimi, silpnumas ir bejėgiškumas yra blogai – jis užsiaugina tokią tarsi gynybinę agresijos sieną, net jei iš tikrųjų jis pats ir yra silpnas, jautrus ir pažeidžiamas. Prisiminkime, kad mažas silpnas šuo dažniausiai būna gerokai piktesnis ir agresyvesnis už didelį šunį, nes jaučiasi itin nesaugus. Taip yra ir su žmonėmis, kartais tai liaudyje net pavadinama „mažo žmogaus sindromu“. Didelis šuo ir savimi pasitikintis, saugiai besijaučiantis žmogus, nejaučia bejėgiškumo ir pykčio. Kuo žmogus silpnesnis, tuo piktesnis. Tačiau tai nėra kalbant tik apie ūgį, kalbame ir apie žmogaus vidų.

pyk2

Ketvirta rūšis – ši pykčio rūšis savo kilme šiek tiek panašį į antrąją. Šiuo atveju labiausiai nervina ir pyktį kelia tie žmonės, kurie sau leidžia gyvenime daugiau, nei mes patys leidžiame sau. Jeigu, tarkime, aš įpratęs kalbėti tyliai ir laikau tai norma, mane nervins ir pykdys tie žmonės, kurie yra garsiakalbiai. Taip pat yra ir jeigu aš esu punktualus, valingas, atsakingas, pareigingas žmogus, mane būtinai nervins tas, kuris gyvena savo malonumui ir dažnai leidžia sau ilsėtis ar nepersidirbti. Tol kol mes patys sau kažko neleisime, mus nervins visi tie, kurie sau leidžia daugiau. Ši pykčio rūšis formuojasi per auklėjimą ir patirtis.

pyk4

Taigi, kaip įveikti pyktį ir su juo kylantį stresą, nes susikaupusios emocijos kažkada „prasprogsta“, pasipila pykčio bangos. Susikaupusį pyktį, kad jis nekenktų aplinkiniams reikėtų išlieti civilizuotais būdais. Tereikia periodiškai jį kažkur nuleidinėti, nuleisti garą.

  • Atlikite kvėpavimo pratimus
  • Lėtai skaičiuokite nuo 10 iki 0
  • Pašalinkite raumenų įtampą
  • Progresyvus raumenų atpalaidavimas
  • Išgerkite stiklinę vandens
  • Fizinis krūvis, mankšta, sportas
  • Venkite klausimų „Kas, jeigu“
  • Apsikabinkite
  • Tam puikiai tinka sportiniai žaidimai: krepšinis, karatė treniruotės (kur realiai reikia pykčio išstumiamos jėgos)
  • Atsakykite į klausimą “Ką galiu pakeisti, o ką turiu priimti?”
  • Pažvelkite baimei į akis
  • Iš aukos pozicijos pereikite į mokinio poziciją

Parengta pagal http://www.psichologas.org

Taigi, protingoji liaudies išmintis byloja: „Arklio saugokis iš nugaros, karvės – iš priekio, o pikto žmogaus – iš visų pusių“.

Bet gal geriau nesisaugoti, o tiesiog – nepykti ?

Kaip keičiasi psichikos sveikata senstant? arba Ko labiausiai senatvės periodu bijo žmonės?

Baimė neišvengiama gyvenimo dalis. Įgaudama vis naujas formas ji lydi mus nuo gimimo iki mirties. Nors baimė yra neišvengiama, nereiškia, kad mes ją nuolat jaučiame. Tačiau ji tarsi visada čia ir kiekvieną akimirksnį, atitinkamai susiklosčius vidinėms ir išorinėms aplinkybėms, gali iškilti mūsų sąmonėje. Tada dažniausiai esame linkę jos išvengti, esame prikūrę visokių metodų bei technikų, kaip ją nuslopinti arba bandyti nuslėpti ir paneigti. Tačiau juk nesiliauja egzistavusi mirtis, kai mes apie ją negalvojame; tas pats yra ir su baime.

Senas žmogus ir jo baimė

Senesnių žmonių gyvenimas dėl įvairių priežasčių dažnai yra sunkus, jiems kyla problemų. Socialinės psichologijos požiūriu prietarai, kankinanti gėda, apribojimai, nelankstūs įpročiai, įstrigimas viename vaidmenyje ir statuso praradimas riboja žmogaus saviraišką. O jei miršta sutuoktinis, nebelieka artimų draugų, senas žmogus pasijunta izoliuotas ir vienišas. Senstant ir didėja tikimybė susirgti, dažnai net keliomis ligomis iš karto. Praradimų ir permainų tragizmą daugelis senų žmonių išgyvena kaip ypač sunkią krizę, kai juos prislegia būtinybė persikelti į senelių arba slaugos namus. Kaip tokiu atveju senas žmogus reaguoja į praradimus ir permainas, labai priklauso nuo to, kiek jam yra išlikę funkcinių gebėjimų ir per visą gyvenimą įgytų įgūdžių įveikti sunkumus. Jeigu jų nėra arba nepakanka, gali pasireikšti „neįprasta psichinė atsakomojo reakcija“ (Blonski, 1995).

Kuo ypatingos baimės senatvėje

Seno žmogaus baimė – ne išorinis, o vidinis procesas. Kognityvistas H.Thomae pateikia šias savo senėjimo teorijos prielaidas:

1) Seno žmogaus elgsena yra susijusi ne tiek su išorėje, kiek su viduje išgyvenamais pokyčiais. (pvz., – vaikai jau suaugę, tad manęs nebereikia; o ne – mano vaikai jau suaugę ir tvirtai stovi ant kojų).

2) Kaip išgyvenami dabar vykstantys pokyčiai, priklauso ir nuo paties senstančio žmogaus poreikių bei lūkesčių, kurių jis kitąsyk gal ir nesuvokia, ir nuo visuomenės arba jo šeimos narių, su kuriais jis gyvena.

3) Svarbiausia sąlyga, kad senatvė neslėgtų, yra sąmoningas senstančio žmogaus požiūris į savo poreikius (motyvus) ir tų poreikių dermė su tikrovės išgyvenimu. Pvz., vaikų išėjimą gyvent atskirai galima suvokt ir kaip teigiamą dalyką, jei vaikų savarankiškumas buvo jų ugdymo tikslas.

Ko bijo senyvi žmonės?

Baimės ir nuogąstavimai – tai kasdieniški jausmai arba mintys: žmogus rūpinasi arba nerimauja dėl kokio nors įvykio, asmens arba gyvenimo situacijos. Tokie jausmai dažniausiai būna pamatuoti, nes įspėja apie pavojų arba galimą žalą.

Ilgai buvo manoma, kad senus žmones labiausiai trikdo mirties baimė. Todėl iš visų senatvės baimių ji buvo tiriama dažniausiai. Eriko Eriksono 1988 metais paskelbtoje amžiaus tarpsnių teorijoje mirties baimė laikoma svarbia pagyvenusių vidinių konfliktų varomąja jėga. Anot Eriksono, žmogus, neįstengiantis nuslopinti mirties baimės išmintingu ir ramiu savo gyvenimo įvertinimu, senatvėje pulsiąs į juodžiausią depresiją ir neviltį. Eriksonas netvirtino, jog seni žmonės labiau bijo mirties negu jaunesni, tik pabrėžė, kad jų mirties baimė, vis tiek, didelė ar maža, paskutiniame gyvenimo tarpsnyje tampanti lemiama psichinių procesų varomąja jėga.

Vis dėlto daugelis autorių laikėsi nuomonės, kad mirties baimė labiausiai išryškėja būtent senatvėje. Kaip rodo kitų tyrimų duomenys, vyresniame amžiuje apie mirtį galvojama dažniau. Bet to negalime sutapatinti su mirties baimės stiprėjimu. Vienais tyrimais nustatyta, kad per visą pilnametystės laikotarpį mirties bijomasi vienodai, o kitais – jog mirties baimė mažėja, taigi, pakankamai tvirtai galime sakyti, kad nuo amžiaus mirties baimė nepriklauso. Kastenbaumas (1992) sako, kad skirtingo amžiaus suaugusieji gali jausti to paties stiprumo mirties baimę, tačiau gali skirtis jų susirūpinimas mirtimi. Senesniųjų tiriamųjų susirūpinimas daugiau susijęs su mirimo procesu, o ne pačia mirtimi. Žmonės baiminasi bejėgiškumo, priklausomybės ir gyvybės palaikymo žmogiško orumo sąskaita (Lemme, 2003).

Empiriniai tyrimai rodo, kad labiausiai bijoma būti kitų žmonių atstumtam ir izoliuotam dėl senatvės arba ligos, taip pat pasijusti izoliuotam ir vienišam praradus artimuosius. Be to, baiminamasi galimos sunkios lėtinės ligos, proto susidrumstimo ir ilgų kančių prieš mirtį. Pagaliau nerimą kelia grėsmė tapti nusikaltimo auka arba nuskursti. Dauguma tų būgštavimų senam žmogui reiškia, kad jis taps priklausomas nuo kitų, negalės pats nei kontroliuoti, nei keisti situacijos (Blonski, 1995).
Amerikiečiai (J.W.Croake ir kiti) atliko apklausą ir nustatė, ko bijo įvairaus amžiaus žmonės. Dėmesio verti du tyrimo rezultatai : 1) skirtingo amžiaus žmonių baimės ir nuogąstavimai menkai tesiskiria; 2) daugumą nuogąstavimų ir baimių pagyvenę žmonės sieja su senatve (bijo tapti nesavarankiški, likti vieniši) ir ligomis. Įdomu, jog vienintelis statistiškai reikšmingas skirtumas tarp trijų amžiaus grupių tas, kad senyvi žmonės mažiau bijo politikos įvykių. Visuomenėje įsitvirtinusi nuostata, kad seni žmonės ypač bijo nusikaltėlių. Šio tyrimo rezultatai to neatspindi – pagyvenę žmonės nusikaltėlių baiminasi netgi mažiau. Antra vertus, tai nepaneigia galimybės, kad skirtingo amžiaus asmenis nusikaltimų baimių paveiks labai nevienodai.
Ir kiti baimių bei nuogąstavimų tyrimai leidžia daryti išvadą, kad ne mirties baimė užvis labiau slegia senyvus žmones. Pasak, R. Filipavičiūtės, A. Jurgelėno, A. Juozulyno, B. Butkienės, nors depresijos simptomų paplitimas tarp moterų buvo didesnis, negu tarp vyrų, bet depresijos sindromas, kurį sudaro depresijos požymių sąveika su socialiniais veiksniais, esmingai stipriau veikia vyrus, negu moteris. Aukšta depresinė dezintegracija duoda pagrindo miesto pagyvenusių ir senų žmonių depresinę situaciją įvardyti sveikatos rizika.

Parengta pagal: http://gid.lt/psichologija/senatves-baime-ir-baimes-senatveje